Gramatinė morfologinių samplaikų klasifikacija
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2009, Vol 14, Issue 0
Abstract
Tiek lietuvių, tiek ir kitos kalbos yra fraziškos. Tai reiškia, kad kalbėdami renkamės ne atskirus žodžius, o tų žodžių junginius ar samplaikas. Šiame straipsnyje pateikta dažnai lietuvių kalboje vartojamų leksinių vienetų, atspindinčių kalbos fraziškumą, – morfologinių samplaikų – gramatinė klasifikacija. Morfologinės samplaikos – tai iš dviejų ar daugiau kaitomų ir nekaitomų kalbos dalių sudaryti stabiliai vartojami junginiai, sudarantys sintaksiškai ir semantiškai nedalomą vienetą. Morfologinės samplaikos suskirstytos atsižvelgiant į tai, kokių kalbos dalių funkciją atlieka. Jos suskirstytos į samplaikas, atliekančias prieveiksmių, prielinksnių, dalelyčių, jungtukų, jaustukų, ištiktukų funkcijas. Taip pat rasta samplaikinių įvardžių, kurie irgi laikomi morfologinėmis samplaikomis, ir tokių samplaikų, kurių negalima priskirti vienai kuriai nors kalbos daliai (jos vadinamos neidentifikuotomis morfologinėmis samplaikomis). Straipsnyje rašoma apie tai, kaip morfologinės samplaikos fiksuojamos žodynuose. Pastebėta, kad žodyne galima rasti nemažai morfologinių samplaikų, tačiau tik nedidel÷ jų dalis pateikta kaip atskiri antraštiniai žodžiai. Daugumą samplaikų žodyne galima rasti tarp pavyzdžių, iliustruojančių tam tikro žodžio vartoseną. Dėl šios priežasties žodyno naudotojams sunku rasti reikalingas morfologines samplaikas. Priede pateiktas morfologinių samplaikų sąrašas, suskirstytas pagal morfologinių samplaikų atliekamą kalbos dalių funkciją, turėtų būti pravartus besimokantiems lietuvių kalbos, atliekant automatinę morfologinę ir sintaksinę lietuvių kalbos analizę, verčiant iš lietuvių kalbos ir į lietuvių kalbą.
Authors and Affiliations
Erika Rimkutė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP160751
- DOI -
- Views 72
- Downloads 0
Lietuvių kalbos leksemų morfologinis anotavimas: ypatumai ir sunkumai
Straipsnyje rašoma apie lietuvių kalbos morfologinio anotatoriaus veikimo principus, automatinės morfologinės analizės specifiką. Didţiausias dėmesys skiriamas vienam iš 2007–2008 m. Valstybinio mokslo ir studijų fondo...
Triadic Dialogue in EFL Classroom: Embedded Extensions
Students learn languages through talking and there is a documented need for more student talk in the classroom. Through talk we learn not only structural components of a language but also the communicative application o...
Nauja paradigma – seni metodai ar sena paradigma – nauji metodai?
Dėl technologijų ir įvairių kitų priežasčių mokymo paradigma pasikeitė ir tapo labiau orientuota ne į dėstomą dalyką, o labiau į studentą. Tai pakeitė ir mokymo(-si) metodo, kaip tarpininko tarp dėstytojo ir studento, p...
Oppositions and their Neutralisation in the Paradigms of Grammatical Categories
On the basis of the principle of opposition, five grammatical categories – person of verbs, case of nouns, gender of coordinating words, voice and aspect of verbs – are analysed in the article. The morphological paradigm...
Convergence and Divergence in the Interpretation of Quranic Polysemy and Lexical Recurrence
The question of using synonyms in translating the Quran is a thorny issue that led to both different interpretations and different translations of the holy text. No matter how accurate or professional a translator attem...