Išsilavinimas kaip vertybė: mokinių, mokytojų ir tėvų požiūris
Journal Title: Santalka: Filosofija, Komunikacija - Year 2008, Vol 16, Issue 4
Abstract
Šiuolaikinėje visuomenėje išsilavinimas tampa paklausia preke švietimo paslaugų rinkoje. Kadangi nuo jo priklauso karjera ir atlyginimas, tai išsilavinimas turi vis daugiau reikšmės ir jauno žmogaus vertybių pasirinkimo skalėje. Straipsnyje, remiantis empiriniu bandomuoju tyrimu, atskleidžiamas mokinių, mokytojų ir tėvų požiūris į išsilavinimą kaip vertybę. Pabrėžiama mokyklos ir tėvų įtaka moksleivių požiūriui į išsilavinimo svarbą, atskleidžiamas išsilavinimo kaip vertybės supratimo tarp moksleivių – dešimtokų ir dvyliktokų – skirtingumas.
Authors and Affiliations
Valdas Pruskus
Role of Native Language in Learning English
A revival of interest in using a native language in the English classroom is caused by learners’ needs of improving language accuracy and clarity. This paper aims at examining perceptions of the use of mother tongue and...
Portfolio in the Process of Preparation for the Assessment and Recognition of Non-Formaland Informal Learning at University: Case Study
The issue of assessment and recognition of non-formal and informal learning at the university has recently become an object of heated debates in academic communities in Lithuania. This paper analyses the concept of asses...
Husserl and the Fact of Practical Reason – Phenomenological Claims toward a Philosophical Ethics
The thesis of this paper is that Husserl, in his later ethics, reinterprets the philosophical content that discloses itself in the Kantian conception of a “fact of practical reason”. From 1917/18 on, Husserl increasingly...
The Standardized Aspect of the Dictionaries of Lithuanian Terms of Physics
Single physical terms, words which became terms, can be found in the papers of our standard language founders J. Bretkūnas, M. Daukša, D. Kleinas, J. Rėza, S. Vaišnoras, B. Vilentas in the 16th–17th cc. K. Sirvydas’ tril...
Žmonijos universaliosios kalbos evoliucija
Straipsnio tikslas yra parodyti, kad mokslo evoliucija metaforine prasme – nuo Babelio kalbų maišaties iki universaliosios kalbos atsiradimo – yra vienas įdomiausių žmonijos istorijos tarpsnių.