SKRZYŃSKI I ZALESKI Dwaj ministrowie II Rzeczypospolitej
Journal Title: Przegląd Wschodni - Year 2014, Vol 13, Issue 50
Abstract
Tarpukario Lenkija, būdama tarp Vokietijos ir Tarybų Rusijos buvo labai nepalankioje padėtyje. Po Pilsuckio „Federalizacijos” plano, pagal kurį kaimyninės Lenkijos šalys turėjo sudaryti su ja sąjungą, žlugimo, vienintelė išeitis buvo diplomatija. Buvo svarbu pakeisti neigiamą, Lenkijos, kaip nuolat su kaimynais konfliktuojančios šalies, įvaizdį ir pabrėžti jos taikingumą. Du „kanonai” pagal kuriuos turėjo būti kuriama Lenkijos užsienio politika pagal Pilsuckį buvo tokie: neutralumas Vokietijos ir Tarybų Rusijos atžvilgiu ir sąjungos su Prancūzija ir Rumunija. Šios politikos įgyvendinimas buvo patikėtas dviems Lenkijos ministrams: Aleksander Skrzyński( buvo atsakingas tris kartus – 1922, 1923 ir 1924–1926) ir August Zaleski (1926–1932). Skrzyński, tikriausiai iškiliausiam Lenkijos užsienio reikalų ministrui, diplomatija buvo „žaidimas su moralinėmis vertybėmis” ir esamų sutarčių pagalba užtikrinimas taikos, kaip svarbiausio tikslo. Tautų Lyga buvo nauja Šventoji Sąjunga, kuri reikalavo palaikymo (Ženevos Protokolas). Vakarų galybės turėjo būti įtikintos, jog Europos saugumas negali būti dalijamas. Skrzynski vis dėlto vengė neigiamų pasisakymų Lokarno atžvilgiu remdamasis ribotų įsipareigojimų taktika. Lenkijos manevravimo galimybės buvo labai ribotos, bet Skrzyński, tikriausiai labiausiai patyręs Lenkijos užsienio reikalų ministras, bent jau išgavo iš Sąjungininkų Lenkijos rytinių sienų pripažinimą. Po Pilsuckio 1926 m. kovo mėnesio coup d’etat, August Zaleski tapo užsienio reikalų ministru, kuris laikėsi taikingos savo pirmtako politikos. Kuomet pagrindinius sprendimus priimdavo Maršalas, Zaleski sutelkė savo dėmesį į Vakarų problemas ir ypač Tautų Lygą, kuriai Pilsuckis teikė mažai dėmesio. Dviejų ministrų užsienio politika labai skyrėsi, kaip skyrėsi ir jų asmenybės. Zaleski buvo gero būdo, praktiškas ir pragmatiškas. Skrzyński priešingai- buvo dinamiškas „konceptualistas” ir truputį snobiškas. Jie labai vienas kito nemėgo. Zaleski paklusniai vykdė Pilsuckio politiką, bet niekada nepriklausė jo fanatiškų rėmėjų būriui, buvusiems legionieriams, kurių lyderis buvo pulkininkas Beck. Jis palaipsniui įėjo į užsienio reikalų ministeriją, intrigomis „iš apačios” privedė Zaleskį iki to, jog jis pats atsistatydino.
Authors and Affiliations
Piotr Wandycz
Keywords
Related Articles
- EP ID EP332473
- DOI -
- Views 77
- Downloads 0
Problematyka wschodnia w aktach dotyczących Józefa Piłsudskiego z lat 1916-1918 w Austriackim Archiwum Państwowym w Wiedniu
The 100th anniversary of the end of World War I, and the rebirth of the Polish state associated with it, reminds us of the figure of Józef Piłsudski, the creator of the Polish armed action and the greatest bannerman for...
PROBLEM ZAKAZU DRUKÓW LITEWSKICH 1864–1904
After crushing the Uprising of 1863 against Russian rule, the Tsar’s repressions were especially painfully felt on the territory of the former Grand Duchy of Lithuania. These repressions were marked by thousands of arres...
Konsekwencje I wojny światowej dla życia politycznego województw północno-wschodnich II RP
World War I deeply impacted the areas which became a part of the Northeastern Voivodeships of the Second Polish Republic after the Treaty of Riga in 1921, in a multitude of ways, including Wilno, Nowogródek, Polesie, and...
Rozmowa z Borysem Woźnickim. Ratowanie zabytków przed zagładą. Wspomnienia dyrektora Lwowskiej Galerii Sztuki
The article concerns Professor Jana K. Ostrowski’s interview with Borys Woźnicki – recently deceased director of the Lviv National Gallery – during a car trip from Lviv to Olesko, on 6 September 2011. In Ostrowski’s opin...
Europa Wschodnia, Europa Zachodnia, Nowa Europa, czy po prostu Europa? Zmiany tożsamości w Europie po Zimnej Wojnie
During the greater part of the twentieth century, until the end of the Cold War, concepts such as “Eastern Europe” and “Western Europe” were, for the most part, self-evident. Eastern European countries were lumped togeth...