Alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio sąvokų apibrėžties problematika: socialinės dimensijos įtraukties aspektas
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 2
Abstract
Žalingas alkoholio vartojimas yra didelė socialinė problema, ypač Europoje. Kada alkoholio vartojimas pasidaro žalingas, kada išsivysto alkoholinė priklausomybė, yra pagrindinis tyrimo klausimas. Straipsnio tikslas – išanalizuoti alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio nustatymo metodus, įvertinant šių metodų dėmesį socialinei dimensijai. Straipsnis remiasi literatūros analize. Alkoholio vartojimo apibrėžtys iš dalies siejamos su socialumo charakteristikomis (kultūrinis, socialinės integracijos vaidmuo), žala vartojančiajam ir aplinkiniams (rizikingas, probleminis, besaikis piktnaudžiavimas alkoholiu, alkoholizmas). Teoriniai alkoholio vartojimo debatai vyksta binarinėje perspektyvoje: saikingas – nesaikingas, rizikingas – nerizikingas, probleminis – neprobleminis, sveikas – nesveikas. Demarkacijos linija, skirianti priešingas pozicijas, nėra aiški. Tačiau alkoholio vartojimo apibrėžtyse vyrauja kiekybės matmuo, siejamas su išgerto alkoholio kiekiu. Nustatyta, kad pagrindiniai alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio nustatymo metodai atstovauja biomedicininiam požiūriui, kai svarbiausias dėmesys skiriamas asmens psichofiziologinei svei- katai, o socialinė dimensija paliečiama tik fragmentiškai. Tokiame kontekste iškyla problema apibrėžiant priklausomybę kaip ligos procesą su priežastiniais mechanizmais ir socialinėmis pasekmėmis. Daug debatų ir vilčių sprendžiant šią problemą kilo Amerikos psichiatrų asociacijai aprobavus „Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders-5“, kuriame panaikinta diagnostinė skirtis tarp piktnaudžiavimo alkoholiu ir priklausomybės nuo alkoholio. Tarptautinės ligų klasifikacijos 11 versijos kūrėjams rekomenduojama atkreipti dėmesį į J. C. Wakefieldo ir M. F. Schmitzo (2014) įžvalgą apie disfunkcinę žalą, t. y., kad, diagnozuojant alkoholio vartojimo sutrikimus, jie būtų diagnozuojami pasireiškus ne mažiau kaip vienam disfunkciniam ir ne mažiau kaip vienam žalos kintamajam, nes tai didina alkoholio vartojimo sutrikimų matavimo validumą ir padidina skirtumą tarp vartojimo sutrikimų ir probleminio alkoholio vartojimo. Akcentuota alkoholizmo socialinė dimensija analizės kryptį turėtų fokusuoti ne tiek į pa- čią ligą, kiek į alkoholio vartojimą ir jo žalą pirminiams socialiniams ryšiams (šeimai) ir platesnei bendruomenei. Geriantysis, jo artimieji, bendruomenė ir vyriausybė žalos, kurią sukelia alkoholio vartojimo sutrikimą turintis asmuo, akivaizdoje turi permąstyti savo atsakomybę pilietine, bendruomenine, kultūrine, teisine ir ekonomine prasme.
Authors and Affiliations
Ilona Tamutienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP100278
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.2.8
- Views 117
- Downloads 0
Reconstitution of Partnership after the divorce: Trends and Social differentiation
The article explores the trends of partnership reconstitution after the divorce and social differentiation of this process in lithuania. The research is based on the pooled dataset of the two waves of Generation and Gend...
Pilietiškumo konstravimas globalumo kontekste: NVO vaidmens kaita Lietuvoje
Remiantis globalizacijos teorijų įžvalgomis ir atkreipiant dėmesį į pilietinės visuomenės raidą pokomunistinėse šalyse, straipsnyje pateikiama nevyriausybinių organizacijų vaidmens kaita Lietuvoje globalumo kontekste. Gl...
Politinio ir socialinio pasitikėjimo bei dalyvavimo raiška Lietuvos demokratijoje
Remiantis 4 fokus grupių interviu duomenimis iš 2 miestietiškų ir 2 kaimiškų vietovių, straipsnyje identifikuojama politinio ir socialinio pasitikėjimo bei dalyvavimo raiška, esminga demokratijos konsolidacijai Lietuvoje...
Socialiai remtini“, „socialinės rizikos“, „globotiniai“… Kokią visuomenę konstruoja Lietuvos socialinės paramos politika?
Straipsnio tikslas – pateikti kalbos, kuri vartojama Lietuvos socialinės paramos politikos įstatymų bazėje, pasekmių paslaugų organizavimui bei konkretiems šios politikos subjektams įžvalgas. Straipsnyje analizuojama kal...
Keturi būdai patirti Vilnių
Knygos recenzija: Victor de Munck, Trini de Munck, Rasa Antanavičiūtė, Linas Svolkinas. Experiencing Vilnius: Insider and Outsider Perspectives. Vilnius: Kronta, 2009, 256p.