Ar nedarbas riboja? Bendruomeniškumas, socialiniai paramos tinklai ir dalyvavimas viešajame gyvenime
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 2
Abstract
Šiame straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kaip socialinėje atskirtyje atsidūrusios visuomenės grupės naudojasi socialiniais paramos tinklais, siekdamos sumažinti neigiamą socialinės stigmatizacijos poveikį. Socialinių ryšių vaidmuo tokiuose socialinės atskir- ties procesuose kaip marginalizacija, skurdas, socialinė poliarizacija yra itin reikšmingas. Socia- liniai tinklai leidžia minimizuoti socialinės izoliacijos, atskiriančios individą nuo svarbiausių šeimos, draugų, darbo, socialinės paramos institucijų, naštą ir suteikia priėjimą prie finansinių ir simbolinių išteklių. Nagrinėjamas ir kitas probleminis klausimas, kokios reikšmės teikiamos bendruomeniškumui ir kolektyvinei veiklai, ar domėjimasis visuomeninėmis aktualijomis ir dalyvavimas viešajame gyvenime gali būti traktuojamos kaip viena iš efektyvių strategijų, pade- dančių sumažinti socialinę distanciją. Teorines įžvalgas iliustruoja kokybinio pusiau struktū- ruoto interviu su jaunais bedarbiais vyrais iki 40 metų amžiaus rezultatai.1 Empiriniai tyrimo rezultatai atskleidžia, kaip darbą praradę asmenys kuria ir naudojasi socialiniais paramos tin- klais, kokią prasmę suteikia stipriems ir silpniems socialiniams ryšiams, ar, priešingai, nedarbo situacijos sąlygotas bejėgiškumas, socialinė apatija ir galios trūkumas suardo turimus socialinius saitus ir atriboja nuo bendruomeninio gyvenimo. Tarp jaunų bedarbių vyrų, turinčių žemesnį išsilavinimą, itin ryškiai atsiskleidžia politinių galių praradimo aspektas ir akivaizdi socialinė marginalizacija. Jų turimi socialiniai tinklai fragmentiški ir poliarizuoti. Ir atvirkščiai, vyrai, turintys aukštesnį išsilavinimą, kur kas efektyviau naudojasi sukauptu socialiniu ir simboli- niu kapitalu, siekdami sumažinti nedarbo situacijos sąlygotas socialines ir ekonomines rizikas. Jaunų bedarbių pateikta socialinio teisingumo samprata atspindi individualią atsakomybę už subjektyvius gyvenimo pasirinkimus, o bendruomeniškumo ir solidarios visuomenės vizijos lie- ka tapatybės užribyje.
Authors and Affiliations
Jurga Bučaitė-Vilkė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP137440
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.2.2
- Views 93
- Downloads 0
Gyvenimo kokybė: sąvokos apibrėžimas ir santykis su gero gyvenimo terminais
Straipsnyje analizuojamas gyvenimo kokybės apibrėžimas ir termino santykis su kitomis gero gyvenimo sąvokomis: „gerovė“ (angl. welfare), „gerbūvis“ (angl. well-being), „gyvenimo standar- tas“ (angl. standard of living)....
The study about post-communist transformations
Book review: Zenonas Norkus. Kokia demokratija, koks kapitalizmas?: post-komunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 742p.
Construction of Citizenship in a Global Context: The Change of NGOs’ Role in Lithuania
The structure of society, including the sphere of politics, has been changing and shifting during the last several decades. New forms of civic participation have emerged as an alternative to the rule of state government....
What Types of Participants?: Patterns of Political Participation in Lithuania
The quantity and quality of political participation is extremely important for the consolidation of democracy. There is no comprehensive analysis of the conventional modes of political participation and their distributio...
Lithuanian Artistic Field: An Approach of the Young Artists
The article analyzes an artistic field and its perception by Lithuanian art creators. It discusses the meanings of being an artist in Lithuania, the structure of an artistic field and young art creators’ self-con...