Automobilių išmetamų dujų sklaidos modeliavimas
Journal Title: Journal of Environmental Engineering and Landscape Management - Year 2008, Vol 16, Issue 2
Abstract
Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai miestuose yra mobilūs (automobilių transportas), taip pat ir pramonės bei energetikos taršos šaltiniai. Automobilių transporto išmetami teršalai duoda didžiausią emisiją į aplinką. Tyrimais nustatyta, kad daugiausia teršalų yra išmetama rytinio ir vakarinio piko valandomis, kai automobilių transporto eismo intensyvumas mieste yra pats didžiausias. Automobilių transporto išmetalai yra ypač dideli intensyvaus eismo miesto gatvėse ir 2–5 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dangos, o esant 6–10 m atstumui jų kiekiai staigiai sumažėja. Nustatyta, kad CO, NO[sub]x[/sub], CH[sub]x[/sub], SO[sub]2 [/sub]koncentracijos tiesiogiai priklauso nuo automobilių transporto eismo intensyvumo. Koncentracija tolygiai mažėja didėjant atstumui nuo gatvės važiuojamosios dalies. Tyrimai atlikti Vilniaus mieste 14 Žirmūnų gatvių vietų, kur skaičiuotas važiuojančio automobilių transporto (lengvųjų, vidutinio lengvumo, sunkiųjų automobilių) skaičius, pagal tai su COPERT programa nustatytos rytinio ir vakarinio piko valandomis vidutinės CO, CH[sub]x[/sub], NO[sub]x[/sub], SO[sub]2 [/sub]koncentracijos. Naudojant jas atliktas dujinių teršalų sklaidos Žirmūnuose matematinis modeliavimas. Daugeliu atvejų gautas CO, NO[sub]x[/sub], CH[sub]x [/sub]didžiausios leistinosios koncentracijos (DLK) viršijimas.
Authors and Affiliations
Pranas Baltrėnas, Petras Vaitiekūnas, Saulius Vasarevičius, Saad Jordaneh
Numerical Simulation of Solid Particle Dispersion in the Air of Vilnius City
One of the main methods for the air quality assessment and forecast is numerical simulation of pollutants. In order to simulate the dispersion of solid particles (SP) in the air, there may be applied the package of “Phoe...
Geležinkelio transporto taršos sunkiaisiais metalais dirvožemyje tyrimai ir įvertinimas
Vienas iš pagrindinių dirvožemio teršiklių yra transportas. Jam Lietuvoje priskiriama 75 % teršalų. Pastaruoju metu mokslinėje ir žemės ūkio literatūroje itin dažnai minimi sunkieji metalai. Tai grupė cheminių elementų,...
Periodiškai šlapių žemių sausinimo drenažu įtaka upių nuotėkiui
Šlapių žemių sausinimo Lietuvoje įtaka upių nuotėkiui iki šiol vertinama nevienareikšmiškai, nes ji gana sudėtinga ir įvairiapusė. Straipsnyje analizuojama Lielupės baseino upių Mūšos, Lėvens ir Tatulos nuotėkio charakte...
Natūraliojo sorbento ceolito (klinoptilolito) naudojimas nitratams ir amonio jonams šalinti iš vandens
Eksperimentiniai azoto junginių (nitratų bei amonio jonų) šalinimo iš vandens, naudojant gamtinius ceolitus, tyrimai vykdyti VGTU Vandentvarkos katedros laboratorijoje. iš kelių Vilniaus mieste ir rajone esančių šachtini...
Monitoring of Landscape Combinations and Concourses in the Hungarian Danube-Bend
In Hungarian Danube-bend the flora of the area is very diversified due to climatic factors. Numerous species of flora characteristic of the area are under protection. The Danube-bend and vicinity is one of the most well-...