Geležinkelio transporto taršos sunkiaisiais metalais dirvožemyje tyrimai ir įvertinimas
Journal Title: Journal of Environmental Engineering and Landscape Management - Year 2009, Vol 17, Issue 4
Abstract
Vienas iš pagrindinių dirvožemio teršiklių yra transportas. Jam Lietuvoje priskiriama 75 % teršalų. Pastaruoju metu mokslinėje ir žemės ūkio literatūroje itin dažnai minimi sunkieji metalai. Tai grupė cheminių elementų, kurių tankis didesnis kaip 5 g/cm[sup]3[/sup]. Paprastai sunkieji metalai aptinkami ne elementų, o druskų ir kitų junginių formos. Iš 100 ar daugiau elementų apie 80 galima priskirti metalams, o 3/4 jų – sunkiesiems metalams. Biologiškai svarbūs ir tirti metalai yra kadmis, gyvsidabris, švinas, cinkas, chromas ir varis. Dirvožemio užterštumas – tai rimta geležinkelių sistemos aplinkos apsaugos problema. Geležinkelio transportas gali turėti įtakos dirvožemio užtaršai naftos produktais, nedideliais kancerogeninių medžiagų kiekiais, sunkiaisiais metalais. Tyrimai atlikti geležinkelio ruožuose: Vilnius – Naujoji Vilnia (Pavilnio regioninis parkas), Ignalina – Švenčionėliai Aukštaitijos nacionaliniame parke, miško teritorijoje netoli Švenčionėlių, Radviliškyje ir vienas Melnragės gyvenvietės teritorijoje. Geležinkelio stočių ties Radviliškiu (Pb junginių didžiausioji leidžiamoji koncentracija (DLK) viršija 1,8 karto) ir Pavilniu (Ni DLK viršija 1,9, Cu – 1,85, Zn – 1,1 karto) teritorijose dirvožemio natūrali sandara ir savybės dėl intensyvaus antropogeninio poveikio yra pakitę. Šių vietovių dirvožemiai priskiriami užterštų dirvožemių kategorijai. Geležinkelio atkarpos Ignalina – Švenčionėliai dirvožemį galima laikyti mažai užterštu (Cu DLK viršija 1,17, o Pb – 1,16 karto, foninę koncentraciją viršija beveik visi metalai, išskyrus Cr ir Mn).
Authors and Affiliations
Pranas Baltrėnas, Petras Vaitiekūnas, Živilė Bačiulytė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP83347
- DOI 10.3846/1648-6897.2009.17.244-25
- Views 139
- Downloads 0
Natūraliojo sorbento ceolito (klinoptilolito) naudojimas nitratams ir amonio jonams šalinti iš vandens
Eksperimentiniai azoto junginių (nitratų bei amonio jonų) šalinimo iš vandens, naudojant gamtinius ceolitus, tyrimai vykdyti VGTU Vandentvarkos katedros laboratorijoje. iš kelių Vilniaus mieste ir rajone esančių šachtini...
Experimental Investigation into Reduction of Gravel Road Dustiness Using “Safecote” Solution and its Mixture with CaCl2
Unpaved gravel road dustiness causes a number of disadvantages both to vehicle drivers and to all those located in an unpaved road area. The “Safecote” solution and CaCl[sub]2[/sub] were chosen for an experimental road d...
Periodiškai šlapių žemių sausinimo drenažu įtaka upių nuotėkiui
Šlapių žemių sausinimo Lietuvoje įtaka upių nuotėkiui iki šiol vertinama nevienareikšmiškai, nes ji gana sudėtinga ir įvairiapusė. Straipsnyje analizuojama Lielupės baseino upių Mūšos, Lėvens ir Tatulos nuotėkio charakte...
Soil Remediation from Heavy Metals Using Mathematical Modelling
The essence of the contemporary mathematical modelling methodology is the replacement of a real object in question (a process, phenomenon or system) with its “image” – a mathematical model. The mathematical modelling pro...
Automobilių išmetamų dujų sklaidos modeliavimas
Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai miestuose yra mobilūs (automobilių transportas), taip pat ir pramonės bei energetikos taršos šaltiniai. Automobilių transporto išmetami teršalai duoda didžiausią emisiją į aplinką...