PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO TARIFO ANALIZĖ LIETUVOJE DARNAUS VYSTYMOSI KONTEKSTE
Journal Title: VADYBA - Year 2010, Vol 17, Issue 1
Abstract
Pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) yra vartojimo mokestis. Lietuvoje šis mokestis įvestas 1994 m., o 18 proc. tarifo dydis išliko iki 2009 m. Nuo 2009 m., prasidėjus recesijai, buvo imtasi fiskalinės politikos priemonių, t.y. mokesčių tarifų didinimo. Kadangi PVM yra vartojimo mokestis, jo dydžio koregavimu buvo reguliuojamas infliacijos lygis ir nedarbo lygis. Šiame straipsnyje yra parodoma, kad Lietuvai nereikėjo didinti PVM tarifo iki 21 proc., nes jo padidinimas išbalansuoja visą ekonomiką, turi neigiamos įtakos tiek gamybos lygiui, tiek ir visai makroekonomikai. Darnaus vystymosi principas reiškia, kad reikia vienodai skirti dėmesio ekonominei, socialinei bei aplinkosauginei sričiai tam, kad šalis galėtų vystytis darniai. Tačiau toks PVM mokesčio padidinimas parodo, kad recesijos laikotarpiu darnus vystymasis yra pamirštamas. PVM tarifo padidinimas iš pradžių lemia kainų didėjimą, tačiau kainų lygis po to linkęs mažėti, nes šalyje esant recesijai ir mažesnėms vartotojųpajamoms dėl pabrangusių prekių mažėja vartojimas. Todėl didėjant nedarbo lygiui bei gamybos augimo tempui derėtų vykdyti skatinamąją fiskalinępolitiką, t.y. mažinti mokesčių tarifus, o ypač PVM. Standartinis PVM tarifas yra tik tam tikroms prekėms ir paslaugoms, tačiau Lietuvoje yra numatyti ir lengvatiniai PVM tarifai. Kalbant apie darnų vystymąsi, PVM tarifų padidinimas recesijos metu išbalansuoja ryšį tarp trijų sričių: ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio. Tačiau lengvatinis PVM tarifas kai kurioms prekėms leidžia išlaikyti nepakitusias kainas, o tuo pačiu ir mažesnį infliacijos lygį. Prekėms nustačius lengvatinį PVM tarifą, būtų skatinamas vartojimas trumpuoju laikotarpiu, tačiau vidutiniu laikotarpiu turėtųįtakos infliacijos lygiui. Todėl atsižvelgus į ekonominę padėtį ir sparčiau kylantį infliacijos lygį, derėtų padidinti standartinio dydžio PVM tarifą, kad būtų ribojamas vartojimo augimas. Išlaikant stabilią ekonominę padėtį būtų galima vykdyti darnaus vystymosi politiką.
Authors and Affiliations
Aidas Dilius, Roberta Kareivaitė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP461236
- DOI -
- Views 45
- Downloads 0
A COMPARISON ON THE WORKING POOR POPULATION IN SOME EUROPEAN COUNTRIES
The working poor population had not been gained any emphasis in Europe until the European Union adopted the Lisbon Strategy in 2000 with a special focus on employment, economy and social policies. In the framework of...
KRIZĖS POVEIKIS DARBUOTOJŲ ASMENINIAM GYVENIMUI IR ORGANIZACIJŲ VEIKLAI
Straipsnyje pateiktas darbuotojų požiūris į savo bei įmonių problemas krizės metu. Tyrimas aktualus todėl, kad pasaulinė krizė įsiskverbė į visas Lietuvos visuomenės sferas, sukėlė daug nepatogumų žmonių asmeniniame gyve...
THE ROLE OF THE BANKING SECTOR FOR SUSTAINABILITY OF THE FINANCIAL SYSTEM IN LITHUANIA
economy; since commercial banks accumulate free funds, redistribute financial resources, issue credits to businesses and private persons that promote consumption, economic development, innovations and growth of economy....
RISKS IN THE SHIPBUILDING AND SHIP REPAIR INDUSTRY IN LATVIA
It is impossible to run business without facing any risk. Improper attitude by the senior management of a company to risks may lead to serious consequences: financial losses, decline in stock prices, and loss of business...
KAUNO APSKRITIES VERSLO APLINKOS VEIKSNIŲ VERTINIMAS
Viena iš pagrindinių sąlygų sėkmingai verslo plėtrai yra palanki verslo aplinka, kurioje vystomas verslas. Šiame straipsnyje nagrinėjama verslo plėtros regione problema, kuri analizuojama per verslo aplin...