Prostatos urotelio karcinoma, diagnozuota atlikus biopsiją. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Journal Title: Lietuvos Chirurgija - Year 2005, Vol 3, Issue 4
Abstract
Tikslas. Nustatyti diagnostinius prostatos urotelio karcinomos kriterijus, diferencijuojant urotelio karcinomą, peraugančią šlapimo pūslės kaklelį ir prostatą, nuo prostatos adenokarcinomos, peraugančios šlapimo pūslę. Atvejis. Pacientas, 37 metų, trejus metus gydytas nuo lėtinio prostatito. Prostatos sekrete nustačius atipinių ląstelių, įtarus prostatos vėžį, ligonis nusiųstas į VU Onkologijos institutą. Tyrimo pro tiesiąją žarną, cistoskopijos, rentgenologinio, ultragarso ir serumo žymenų tyrimo duomenimis, diddesnių pokyčių nerasta. Atlikus transuretrinę šlapimo pūslės gleivinės biopsiją (TUR) iš šlapimo pūslės sienelių, kaklelio ir šlaplės prostatinės gleivinės, histologiškai nustatyti normalūs urotelio audiniai. Šlapimo citologinis tyrimas buvo neigiamas. Atlikus transrektalinę prostatos biopsiją, diagnozuotas prostatos urotelio navikas, imunohistochemiškai neigiamas PSA (prostatos specifiniam antigenui) ir teigiamas citokeratinams CK8 ir CK HMW. Pacientui buvo atlikta radikali cistoprostatektomija, pašalinti dubens limfmazgiai ir suformuotas šlapimo nuotėkis į ileum segmentą, išvestą į priekinę pilvo sieną (Brycker būdu). Morfologinė diagnozė – prostatos urotelio karcinoma. Taip pat diagnozuota prostatos adenokarcinoma ir prostatos intraepitelinė neoplazija. Po 15 mėnesių PSA lygis buvo 0,2 ng/ml, jokių ligos progresavimo požymių nepasireiškė. Remiantis šiuo klinikiniu atveju straipsnyje apžvelgiama literatūra, aiškinantis prostatos urotelio karcinomos ir adenokarcinomos skirtumus. Išvados. Diagnozuojant prostatos urotelio karcinomą reikia vadovautis tam tikrais kriterijais: 1) prostatos urotelio karcinoma turi būti verifikuota makro-, mikroskopiškai ir imunohistocheminiais metodais, 2) neturėtų būti kitų urotelio karcinomos židinių organizme. Būtent prostatos biopsija leidžia patologui nustatyti tikslią diagnozę prieš operaciją. Imunohistocheminis tyrimas padeda atlikti diferencinę diagnostiką. Po operacijos tiriant pašalintus audinius, diagnozė patikslinama histomorfologiškai, naudojant imunohistocheminius tyrimus, net jei ir labai retai nustatoma prostatos urotelio karcinoma.
Authors and Affiliations
Algimantas Sruogis, Ugnius Mickys, Tadas Petraitis, Edita Kaubriene, Feliksas Jankevicius
Keywords
Related Articles
- EP ID EP96464
- DOI -
- Views 187
- Downloads 0
Prostate urothelial carcinoma diagnosed on prostatic needle biopsy. Case report with literature overview
Objective. To establish criteria for the diagnosis of primary urothelial prostate carcinoma after the differential diagnosis including high-grade urothelial carcinoma extending into the bladder neck and prostate versus...
Surgery of venous malformations in the extremities
Background / objective. The diagnosis of venous malformations (VM) should be made as early in life as possible. Most of symptoms and signs of this type of vascular dysplasias are taken for manifestation of simple varico...
Treatment of hemorrhoids with the composite medication Ginkor Fort
Background / objective. To evaluate the effectiveness of the Ginkor Fort medication (Beaufour Ipsen) for the outpatient treatment of hemorrhoids. Methods. Forty-eight patients were treated in three different outpati...
Are silicone stents useful in the treatment of benign esophageal stenoses? Experience of four cases
Objective. The management of recurrent benign esophageal stenoses is a difficult problem in general thoracic practice, especially in patients who are poor surgical candidates or strongly reject surgical procedures. We e...
Immediate postoperative transfusions after total hip arthroplasty: retrospective analysis comparing two methods of predicting post-transfusion hematocrit
Background / objective. Total hip arthroplasty is associated with significant bleeding, which continues through early postoperative hours. Choosing the amount of packed red blood cells (PRBC) for transfusion to reach he...