Rezidencinė diferenciacija ir skirtumai Lietuvos moderniajame mieste: (po)sovietinis ar Vakarų miestas?
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2013, Vol 4, Issue 2
Abstract
Straipsnyje analizuojami rezidenciniai skirtumai ir diferenciacija Lietuvos modernia- jame mieste ir stengiamasi atsakyti į klausimą, ar šie skirtumai suponuoja ir atkartoja Vakarų šalių miestuose matomas ryškesnes segregacines nelygybės formas. Svarbu apžvelgti ne tik įvairius miesto sociologijos ar miesto studijų teorijų rezidencinių skirtumų ir jų santykio su segregacija aiškinimus, bet ir pasigilinti, kaip šios teorijos vertina ir analizuoja du modernaus miesto projektus – sovietinį ir kapitalistinį miestą. Remiantis dviejų (neomarksistinės ir neovėberistinės) naujosios miesto sociologijos teorijų debatais, analizuojami tyrimo „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“ kiekybiniai apklausos duomenys, surinkti 3 Lietuvos didmiesčiuose – Vil- niuje, Kaune ir Klaipėdoje. Gauti rezultatai neleidžia teigti, kad Lietuvos miestuose egzistuoja ryški segregacija ar poliarizacija, bet pastebima rezidencinių skirtumų. Galima daryti tam tikras prielaidas apie gentrifikaciją ir daugiabučių rajono sovietiniais metais turėto statuso redukciją: nors abu rajonai yra gana mišrios rezidencinės kompozicijos ir nepasižymi dideliais rezidenciniais skirtumais, vis dėlto tam tikri namų ūkio rodikliai (pvz., namų ūkio amžius) ir saviidentifikacijos kintamieji ganėtinai gerai skiria šiuos rajonus. Be to, vertinant vidinę rajono struktūrą, homogeniškiausi yra darbo klasės ir priemiesčių gyventojai bei šeimos, kurias apibūdina dvi gana skirtingos ir poliarizuotos sociodemogra- finės ir socioekonominės struktūros, tad ir šių miesto rajonų rezidenciniai skirtumai yra bene ryškiausi Lietuvos moderniajame mieste. Atsižvelgiant į posovietinio miesto kontekstą galima teigti, kad nors minėti rezidenciniai skirtumai egzistuoja, ryškesnės segregacijos, kuri aptinkama Vakarų miestuose, nėra. Vis dėlto galima tikėtis tam tikrų intensyvesnių socialinės atskirties procesų miesto rajonuose, panašių į vykstančius Vakarų šalių visuomenėse; kita vertus, posovietinis modernaus miesto kontekstas išlieka visai reikšmingas fenomenas iki šių dienų.
Authors and Affiliations
Apolonijus Žilys
Keywords
Related Articles
- EP ID EP110988
- DOI -
- Views 102
- Downloads 0
The Influence of Reconciliation of Work and Family on the Lithuanian Population’s Childbearing Intentions
Using a wide array of theoretical and empirical studies and a national public opinion survey of Lithuanians (N=1031) of the reproductive age (18–45 y. o.) conducted in 2010–2011, within the framework of the project...
Construction of Citizenship in a Global Context: The Change of NGOs’ Role in Lithuania
The structure of society, including the sphere of politics, has been changing and shifting during the last several decades. New forms of civic participation have emerged as an alternative to the rule of state government....
Vyriškumo konstravimas Lietuvos pataisos namuose: nuo hipervyriškumo iki vyriško fasado valdymo
Remiantis tyrimo metu trijuose Lietuvos pataisos namuose (Vilniaus, Alytaus ir Pravie- niškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje) atliktais 60 pusiau struktūruotų interviu ir nuteistųjų bylų analize, straipsnyje anal...
What Kind of Society does the Lithuanian Social Support Policy Construct?
The article analyzes the importance of language in social assistance policy in Lithuania. It focuses on the process of categorization that has recently emerged in the Lithuanian social policy rhetoric. Categorization is...
Medically Unexplained Illnesses in the Primary Health Care System of Late Modernity
There is some adequacy between structure, function, state of the primary health care system (PHCS) and the structure and change of the modern society. In sociology the modern society is divided in two stages – first mode...