Rezidencinė diferenciacija ir skirtumai Lietuvos moderniajame mieste: (po)sovietinis ar Vakarų miestas?
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2013, Vol 4, Issue 2
Abstract
Straipsnyje analizuojami rezidenciniai skirtumai ir diferenciacija Lietuvos modernia- jame mieste ir stengiamasi atsakyti į klausimą, ar šie skirtumai suponuoja ir atkartoja Vakarų šalių miestuose matomas ryškesnes segregacines nelygybės formas. Svarbu apžvelgti ne tik įvairius miesto sociologijos ar miesto studijų teorijų rezidencinių skirtumų ir jų santykio su segregacija aiškinimus, bet ir pasigilinti, kaip šios teorijos vertina ir analizuoja du modernaus miesto projektus – sovietinį ir kapitalistinį miestą. Remiantis dviejų (neomarksistinės ir neovėberistinės) naujosios miesto sociologijos teorijų debatais, analizuojami tyrimo „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“ kiekybiniai apklausos duomenys, surinkti 3 Lietuvos didmiesčiuose – Vil- niuje, Kaune ir Klaipėdoje. Gauti rezultatai neleidžia teigti, kad Lietuvos miestuose egzistuoja ryški segregacija ar poliarizacija, bet pastebima rezidencinių skirtumų. Galima daryti tam tikras prielaidas apie gentrifikaciją ir daugiabučių rajono sovietiniais metais turėto statuso redukciją: nors abu rajonai yra gana mišrios rezidencinės kompozicijos ir nepasižymi dideliais rezidenciniais skirtumais, vis dėlto tam tikri namų ūkio rodikliai (pvz., namų ūkio amžius) ir saviidentifikacijos kintamieji ganėtinai gerai skiria šiuos rajonus. Be to, vertinant vidinę rajono struktūrą, homogeniškiausi yra darbo klasės ir priemiesčių gyventojai bei šeimos, kurias apibūdina dvi gana skirtingos ir poliarizuotos sociodemogra- finės ir socioekonominės struktūros, tad ir šių miesto rajonų rezidenciniai skirtumai yra bene ryškiausi Lietuvos moderniajame mieste. Atsižvelgiant į posovietinio miesto kontekstą galima teigti, kad nors minėti rezidenciniai skirtumai egzistuoja, ryškesnės segregacijos, kuri aptinkama Vakarų miestuose, nėra. Vis dėlto galima tikėtis tam tikrų intensyvesnių socialinės atskirties procesų miesto rajonuose, panašių į vykstančius Vakarų šalių visuomenėse; kita vertus, posovietinis modernaus miesto kontekstas išlieka visai reikšmingas fenomenas iki šių dienų.
Authors and Affiliations
Apolonijus Žilys
Keywords
Related Articles
- EP ID EP110988
- DOI -
- Views 119
- Downloads 0
Rizikos konstravimas valdysenos teorijos požiūriu
Straipsnyje aptariama, kaip valdysenos teorija gali būti panaudota tiriant rizikos konstravimą. Vėlyvosios modernybės pasaulyje rizika suprantama kaip sudėtingas socialinis klausimas, į kurį įvairūs suinteresuoti dalyvia...
Paradigms of Migration: From Integration to Transnationalism
This article provides a critical analysis from the viewpoint of social anthropology of the different theoretic approaches that also set the tone of current debates on immigration in Europe and elsewhere. We begin by retr...
(W2.0) Public Sphere: chinese discourse in Lithuanian Users’ Generated content
The main idea of the article is to define and detect the changes in lithuanian identity construction in relation to ethnic Other. for this reason, users’ generated content, i.e. readers’ comments as a polyphonic text cre...
Lone Mothers, Consumption and Social Exclusion
This article analyzes consumption resources and practices of lone mothers with under-aged children and is based on the results of the qualitative biographical interviews conducted in 2013 in Lithuanian urban areas. Consu...
Narkotikų retorikos kaita Lietuvos Respublikos Seime: atvejo tyrimas
Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, kriminologai, psichiatrai, ekonomistai narkotikų politikoje išskiria tris pagrindines kryptis: griežtos kontrolės, prevencijos, griežtos kontrolės...