Tarptautinė ligų klasifikacija ir mediciniškai nepaaiškinami negalavimai
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2013, Vol 4, Issue 1
Abstract
Straipsnio tikslas – aptarti mediciniškai nepaaiškinamų negalavimų kilmę ir vietą šiuolaikinėje visuomenėje, medicinoje ir tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Straipsnyje ana lizuojami socioekonominiai moderniųjų ir vėlyvosios modernybės / postmodernybės visuomenių pokyčiai, lemiantys ligos / sveikatos sampratų ir pačios medicinos kaitą. Aptariama sveikatos ir ligos suvokimo bei sveikatos apibrėžimo evoliucija, vedanti į esminius ligų klasifikacijos ir me dicinos pokyčius. Pristatomi tarptautinės ligų klasifikacijos pokyčiai, laipsniška eiga nuo gana paprastos mirčių priežasčių klasifikacijos į vis labiau sudėtingesnę ligų ir mirties priežasčių klasifikaciją, pagrįstą besiplečiančiomis mokslo žiniomis apie etiologinius ligų veiksnius ir li gas lemiančias priežastis. Aptariami neaiškių simptomų ir sindromų pokyčiai klasifikacijoje, iš pradžių stengiantis juos priskirti atskiroms ligoms, vėliau – nuo 6osios tarptautinės ligų klasifikacijos pripažįstant, kad ne visus simptomus šiuo metu medicinos mokslas gali priskirti konkrečioms ligoms – gausėja atskirų simptomų klasifikacija, nuo devintosios TLK skiriant juos į atskirą simptomų skyrių. Tobulėjant medicinos mokslui ir keičiantis ligos / sveikatos samp ratai, nuo dešimtosios įvedamas atskiras skyrius sveikatos būklei įtaką darantiems veiksniams, siekiant susieti individo ligą su socialiniais veiksniais. Literatūros apžvalga straipsnio auto riams leidžia manyti, kad visuomenės pokyčiai lemia sveikatos sistemos pokyčius. Keičiantis socioekonominei būklei ir vykstant mokslo pažangai, kinta ligos ir sveikatos samprata, ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija. Medicina dabar nebegali remtis siauru biologinių pakitimų modeliu, todėl ryškėja tendencija į klasifikaciją įtraukti diagnozes, kurios įvardijamos kaip įvairių socialinių sąlygų padariniai. Mokslas, kurdamas naujas teorijas, viską stengiasi tipolo gizuoti ir per tipus (klases) suprasti aplinką. Kadangi medicinos mokslas negali visko paaiškinti, atsiranda visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi, ir tai duoda postūmį ligų klasifikaci jos evoliucijai. Galima teigti, kad šiuo metu TLK mėgina apimti tris ligų ir sveikatos sampratų prieigas: biomedicininę, psichobiosocialinę ir postmodernistinę (archisveikata).
Authors and Affiliations
Gediminas Raila, Vylius Leonavičius, Giedrė Baltrušaitytė, Ingrida Naujokaitė, Leonas Valius
Keywords
Related Articles
- EP ID EP105550
- DOI -
- Views 137
- Downloads 0
Mediciniškai nepaaiškinami negalavimai pirminės sveikatos priežiūros sistemos vadovų požiūriu
Pirminės sveikatos priežiūros sistemos pacientai skundžiasi negalavimais, kurie nepaaiškinami organine patologija. Sudėtinga diagnostika, reikalaujanti daugybės įvairių tyrimų, menkos negalavimų palengvinimo ar šalinimo...
Narkotikų retorikos kaita Lietuvos Respublikos Seime: atvejo tyrimas
Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, kriminologai, psichiatrai, ekonomistai narkotikų politikoje išskiria tris pagrindines kryptis: griežtos kontrolės, prevencijos, griežtos kontrolės...
Medically Unexplained Illnesses in the Primary Health Care System of Late Modernity
There is some adequacy between structure, function, state of the primary health care system (PHCS) and the structure and change of the modern society. In sociology the modern society is divided in two stages – first mode...
Socialinių darbuotojų vyrų nehegemoninio vyriškumo patirtys iš feministinės biografinio tyrimo perspektyvos
Šio straipsnio tikslas – atskleisti, kaip socialinio darbo profesiją pasirinkę vyrai konstruoja savo profesinį identitetą. Socialinis darbas tradiciškai yra laikomas moteriška sritimi, o moteriškas socialinio darb...
Premises for the Emergence, Manifestation and Peculiarities of Modern Religion
The article discusses the premises for the emergence of modern religion, its manifestation and peculiarities. The analysis of the ideas of the classics of sociology of religion such as robert Bellah and Thomas Luckmann a...