Tarptautinė ligų klasifikacija ir mediciniškai nepaaiškinami negalavimai
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2013, Vol 4, Issue 1
Abstract
Straipsnio tikslas – aptarti mediciniškai nepaaiškinamų negalavimų kilmę ir vietą šiuolaikinėje visuomenėje, medicinoje ir tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Straipsnyje ana lizuojami socioekonominiai moderniųjų ir vėlyvosios modernybės / postmodernybės visuomenių pokyčiai, lemiantys ligos / sveikatos sampratų ir pačios medicinos kaitą. Aptariama sveikatos ir ligos suvokimo bei sveikatos apibrėžimo evoliucija, vedanti į esminius ligų klasifikacijos ir me dicinos pokyčius. Pristatomi tarptautinės ligų klasifikacijos pokyčiai, laipsniška eiga nuo gana paprastos mirčių priežasčių klasifikacijos į vis labiau sudėtingesnę ligų ir mirties priežasčių klasifikaciją, pagrįstą besiplečiančiomis mokslo žiniomis apie etiologinius ligų veiksnius ir li gas lemiančias priežastis. Aptariami neaiškių simptomų ir sindromų pokyčiai klasifikacijoje, iš pradžių stengiantis juos priskirti atskiroms ligoms, vėliau – nuo 6osios tarptautinės ligų klasifikacijos pripažįstant, kad ne visus simptomus šiuo metu medicinos mokslas gali priskirti konkrečioms ligoms – gausėja atskirų simptomų klasifikacija, nuo devintosios TLK skiriant juos į atskirą simptomų skyrių. Tobulėjant medicinos mokslui ir keičiantis ligos / sveikatos samp ratai, nuo dešimtosios įvedamas atskiras skyrius sveikatos būklei įtaką darantiems veiksniams, siekiant susieti individo ligą su socialiniais veiksniais. Literatūros apžvalga straipsnio auto riams leidžia manyti, kad visuomenės pokyčiai lemia sveikatos sistemos pokyčius. Keičiantis socioekonominei būklei ir vykstant mokslo pažangai, kinta ligos ir sveikatos samprata, ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija. Medicina dabar nebegali remtis siauru biologinių pakitimų modeliu, todėl ryškėja tendencija į klasifikaciją įtraukti diagnozes, kurios įvardijamos kaip įvairių socialinių sąlygų padariniai. Mokslas, kurdamas naujas teorijas, viską stengiasi tipolo gizuoti ir per tipus (klases) suprasti aplinką. Kadangi medicinos mokslas negali visko paaiškinti, atsiranda visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi, ir tai duoda postūmį ligų klasifikaci jos evoliucijai. Galima teigti, kad šiuo metu TLK mėgina apimti tris ligų ir sveikatos sampratų prieigas: biomedicininę, psichobiosocialinę ir postmodernistinę (archisveikata).
Authors and Affiliations
Gediminas Raila, Vylius Leonavičius, Giedrė Baltrušaitytė, Ingrida Naujokaitė, Leonas Valius
Keywords
Related Articles
- EP ID EP105550
- DOI -
- Views 127
- Downloads 0
Masculinity and contraceptive Practices: the case of young Lithuanian Men
Quantitative studies indicate that the proportion of users of non-technological contraceptive methods in Lithuania is significantly higher than in most Western countries but the proportion of users of hormonal contracept...
Unemployed Men, Good Life and Social Exclusion
Analyzing 18 semi-structured interviews with 23–39-year-old unemployed men, the article focuses on the relation between social exclusion and quality of life or “good life.” It attempts to answer the question to what degr...
Accessibility of the Health Care Services to Lithuanian Residents in Rural and Urban Areas
The article analyzes the accessibility of the health care services and identifies major barriers to them that the lithuanian residents encounter in rural and urban areas. 29 of the respondents lived in the countrys...
Jaunų bedarbių vyrų vyriškumas, (ne)pripažinimas, socialinė atskirtis
Analizuojant pusiau struktūruotus interviu su jaunais bedarbiais vyrais siekiama parodyti, kaip, viena vertus, buvimas bedarbiu vyru skatina socialinę atskirtį ir izoliaciją, kita vertus, kaip prisirišimas prie normatyvi...
Tarpasmeninių ryšių tinklo formavimasis ir jo reikšmė migracijoje
Šiame straipsnyje, remiantis tarpasmeninių migracijos tinklų tyrimo rezultatais, analizuojamas darbo paieškos ir įsikūrimo migracijoje procesas. Analizė koncentruojasi ties migrantų kuriamomis darbo paieškos strategijomi...