Tarptautinė ligų klasifikacija ir mediciniškai nepaaiškinami negalavimai
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2013, Vol 4, Issue 1
Abstract
Straipsnio tikslas – aptarti mediciniškai nepaaiškinamų negalavimų kilmę ir vietą šiuolaikinėje visuomenėje, medicinoje ir tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Straipsnyje ana lizuojami socioekonominiai moderniųjų ir vėlyvosios modernybės / postmodernybės visuomenių pokyčiai, lemiantys ligos / sveikatos sampratų ir pačios medicinos kaitą. Aptariama sveikatos ir ligos suvokimo bei sveikatos apibrėžimo evoliucija, vedanti į esminius ligų klasifikacijos ir me dicinos pokyčius. Pristatomi tarptautinės ligų klasifikacijos pokyčiai, laipsniška eiga nuo gana paprastos mirčių priežasčių klasifikacijos į vis labiau sudėtingesnę ligų ir mirties priežasčių klasifikaciją, pagrįstą besiplečiančiomis mokslo žiniomis apie etiologinius ligų veiksnius ir li gas lemiančias priežastis. Aptariami neaiškių simptomų ir sindromų pokyčiai klasifikacijoje, iš pradžių stengiantis juos priskirti atskiroms ligoms, vėliau – nuo 6osios tarptautinės ligų klasifikacijos pripažįstant, kad ne visus simptomus šiuo metu medicinos mokslas gali priskirti konkrečioms ligoms – gausėja atskirų simptomų klasifikacija, nuo devintosios TLK skiriant juos į atskirą simptomų skyrių. Tobulėjant medicinos mokslui ir keičiantis ligos / sveikatos samp ratai, nuo dešimtosios įvedamas atskiras skyrius sveikatos būklei įtaką darantiems veiksniams, siekiant susieti individo ligą su socialiniais veiksniais. Literatūros apžvalga straipsnio auto riams leidžia manyti, kad visuomenės pokyčiai lemia sveikatos sistemos pokyčius. Keičiantis socioekonominei būklei ir vykstant mokslo pažangai, kinta ligos ir sveikatos samprata, ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija. Medicina dabar nebegali remtis siauru biologinių pakitimų modeliu, todėl ryškėja tendencija į klasifikaciją įtraukti diagnozes, kurios įvardijamos kaip įvairių socialinių sąlygų padariniai. Mokslas, kurdamas naujas teorijas, viską stengiasi tipolo gizuoti ir per tipus (klases) suprasti aplinką. Kadangi medicinos mokslas negali visko paaiškinti, atsiranda visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi, ir tai duoda postūmį ligų klasifikaci jos evoliucijai. Galima teigti, kad šiuo metu TLK mėgina apimti tris ligų ir sveikatos sampratų prieigas: biomedicininę, psichobiosocialinę ir postmodernistinę (archisveikata).
Authors and Affiliations
Gediminas Raila, Vylius Leonavičius, Giedrė Baltrušaitytė, Ingrida Naujokaitė, Leonas Valius
Keywords
Related Articles
- EP ID EP105550
- DOI -
- Views 139
- Downloads 0
Subjective social exclusion as an aspect of chronic illness experience
This paper discusses the link between chronic illness and subjective social exclusion. Analysis is based on the review of sociological literature and 22 semi-structured interviews with chronically ill persons. Although s...
Accessibility of the Health Care Services to Lithuanian Residents in Rural and Urban Areas
The article analyzes the accessibility of the health care services and identifies major barriers to them that the lithuanian residents encounter in rural and urban areas. 29 of the respondents lived in the countrys...
Defining Concepts of the Use of Alcohol and Alcohol Dependence: the Aspect of Social Inclusion
The harmful use of alcohol is an important social problem, especially in Europe. Focusing on the definitions and tools of evaluating the use of alcohol and alcohol dependence, the article asks when the use of alcohol can...
Į(si)traukimas į socialinių paslaugų sistemą: nakvynės namų gyventojų ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų požiūris
Neoliberaliai gerovės politikai formuojant priklausomo nuo gerovės sistemos paramos gavėjo sampratą augantis paramos gavėjų skaičius, didėjanti tokios priklausomybės trukmė skatina diskutuoti apie „priklausomybės nuo par...
Seksualumas, socialinė marginalizacija ir sužeistas vyriškumas: sekso darbuotojo atvejis
Suvokiant seksualumą kaip socialinį darinį ir naudojantis seksualinio scenarijaus teorija, šiame straipsnyje gilinamasi į sekso darbuotojo, save vadinančio eskortu, seksualinių praktikų ypatumus. Siekiama atsakyti...