VALIUTŲ IR BANKŲ KRIZIŲ DĖSNINGUMAI BEI KLASIFIKACIJOS
Journal Title: VADYBA - Year 2009, Vol 14, Issue 1
Abstract
Kiekvienos šalies ekonomika nėra apsaugota nuo sutrikimų, kurie gali baigtis krizėmis. Dėl ekonomiką žlugdančių krizių pasekmių nuolat ieškoma būdų krizėms numatyti, kad būtų galima jų išvengti. Straipsnyje pateikti pirmos, antros ir trečios kartų modelių aprašymai leido išryškinti svarbiausias krizių charakteristikas. Valiutos krizė įvyksta ne tik tuomet, kai valiuta yra devalvuojama arba smarkiai nuvertėja, tačiau ir tuo atveju, kai siekdamas apginti valiutą nuo spekuliacinės atakos šalies centrinis bankas išleidžia didelį kiekį oficialiųjų valiutos rezervų arba staigiai pakelia palūkanų normas. Daugiausia valiutos krizių užfiksuota panaikinus fiksuoto valiutos kurso režimus. Valiutos krizės tampa aktualia ekonomikos problema, nes jos gali ištikti valstybę net jeigu jos ekonomika yra stipri, tačiau valiutos krizes patiria aplinkinės valstybės. Valiutų bei bankinio sektoriaus krizių analizė parodė, kad dažnai bankinio sektoriaus krizės bei valiutos krizės įvyksta viena po kitos (dažniau valiutos krizė seka bankinio sektoriaus krizę), o toks reiškinys vadinamas „krizėmis-dvynėmis“. Jos dažnai pasitaiko ekonomiškai besivystančiose šalyse, kurioms būdingas finansinis liberalizavimas. Straipsnyje aprašytas realus metodologijos pritaikymas naudojant 12 Lietuvos ūkio makroekonominių rodiklių. 2008 metų antroje pusėje analizuoti rodikliai dar nerodė krizės signalų, tačiau pvz. didėjantis realusis efektyvusis lito kursas jau buvo blogėjančios eksportuotojų padėties požymis. Taip pat reikėtų atidžiai stebėti oficialiųjų užsienio atsargų pokyčius ir vidaus bei užsienio realiųjų indėlių palūkanų normų skirtumus. Pramonės gamybos apimčių mažėjimas jau rodo blogėjančią situaciją. Minėtų 12 rodiklių integralinis vertinimas parodė, kad rimčiausias sutrikimas Lietuvos ekonomikoje buvo 2006 m. lapkričio mėn. Atlikta analizė leidžia teigti, kad tikslus krizių prognozavimas tebėra siekis, nes daugumos sukurtų modelių trūkumas yra tai, kad jie tinkami jau įvykusių krizių paaiškinimui, bet mažiau tinkami krizių prognozavimui. Pateiktos klasifikacijos leidžia geriau suprasti krizių dėsningumus ir nustatyti požymius apie galimus sutrikimus.
Authors and Affiliations
Algimantas Misiūnas
Keywords
Related Articles
- EP ID EP459081
- DOI -
- Views 43
- Downloads 0
THE RELATIONSHIP BETWEEN JOB SATISFACTON, SUBDIMENSIONS OF JOB SATISFACTION AND TURNOVER INTENTION: A SURVEY IN TURKISH BUSINESS CONTEXT
In this study it was investigated the possible relation between job satisfaction, subdimenions of job satisfaction and turnover intention. In literature, generally it has been said organizational commitment and j...
DECENTRALIZACIJOS PRINCIPŲ ATSPINDYS NUSTATANT VIETOS SAVIVALDOS FUNKCIJAS
Straipsnio tikslas – įvertinti, kaip funkcinė Lietuvos savivaldybių decentralizacija atsispindi teisės aktuose decentralizacijos dedamųjų požiūriu. Funkcijų paskirstymą svarbu nagrinėti, nes nuo to,...
EVALUATION OF THE ECONOMIC IMPACT OF EVENTS IN KAUNAS THROUGH THE EXPENDITURES OF VISITORS
In this article the economic impact of events is analyzed throug the expenditures of events visitors. Cities looking to become tourist destinations are motivated to attract visitors with different kind of events, strengt...
FIXED ASSETS OPERATION MANAGEMENT IN ENTERPRISE IN CONDITIONS OF THE XXI CENTURY ECONOMY
In the paper there are presented on the basis of literature and author’s own researches the changes that have occurred in the management of enterprise’s fixed assets due to changes in management of enterprise as a comple...
BIODEGALŲ GAMYBA LIETUVOJE: PERSPEKTYVINĖS RAIDOS MODELIAVIMAS
Pastaraisiais metais smarkiai išaugus biodegalų vaidmeniui ir Lietuvai prisiėmus įsipareigojimus dėl atsinaujinančių išteklių panaudojimo transporte mastų, atsirado aiškus poreikis detaliai analizuoti biodegalų ga...