VALIUTŲ IR BANKŲ KRIZIŲ DĖSNINGUMAI BEI KLASIFIKACIJOS
Journal Title: VADYBA - Year 2009, Vol 14, Issue 1
Abstract
Kiekvienos šalies ekonomika nėra apsaugota nuo sutrikimų, kurie gali baigtis krizėmis. Dėl ekonomiką žlugdančių krizių pasekmių nuolat ieškoma būdų krizėms numatyti, kad būtų galima jų išvengti. Straipsnyje pateikti pirmos, antros ir trečios kartų modelių aprašymai leido išryškinti svarbiausias krizių charakteristikas. Valiutos krizė įvyksta ne tik tuomet, kai valiuta yra devalvuojama arba smarkiai nuvertėja, tačiau ir tuo atveju, kai siekdamas apginti valiutą nuo spekuliacinės atakos šalies centrinis bankas išleidžia didelį kiekį oficialiųjų valiutos rezervų arba staigiai pakelia palūkanų normas. Daugiausia valiutos krizių užfiksuota panaikinus fiksuoto valiutos kurso režimus. Valiutos krizės tampa aktualia ekonomikos problema, nes jos gali ištikti valstybę net jeigu jos ekonomika yra stipri, tačiau valiutos krizes patiria aplinkinės valstybės. Valiutų bei bankinio sektoriaus krizių analizė parodė, kad dažnai bankinio sektoriaus krizės bei valiutos krizės įvyksta viena po kitos (dažniau valiutos krizė seka bankinio sektoriaus krizę), o toks reiškinys vadinamas „krizėmis-dvynėmis“. Jos dažnai pasitaiko ekonomiškai besivystančiose šalyse, kurioms būdingas finansinis liberalizavimas. Straipsnyje aprašytas realus metodologijos pritaikymas naudojant 12 Lietuvos ūkio makroekonominių rodiklių. 2008 metų antroje pusėje analizuoti rodikliai dar nerodė krizės signalų, tačiau pvz. didėjantis realusis efektyvusis lito kursas jau buvo blogėjančios eksportuotojų padėties požymis. Taip pat reikėtų atidžiai stebėti oficialiųjų užsienio atsargų pokyčius ir vidaus bei užsienio realiųjų indėlių palūkanų normų skirtumus. Pramonės gamybos apimčių mažėjimas jau rodo blogėjančią situaciją. Minėtų 12 rodiklių integralinis vertinimas parodė, kad rimčiausias sutrikimas Lietuvos ekonomikoje buvo 2006 m. lapkričio mėn. Atlikta analizė leidžia teigti, kad tikslus krizių prognozavimas tebėra siekis, nes daugumos sukurtų modelių trūkumas yra tai, kad jie tinkami jau įvykusių krizių paaiškinimui, bet mažiau tinkami krizių prognozavimui. Pateiktos klasifikacijos leidžia geriau suprasti krizių dėsningumus ir nustatyti požymius apie galimus sutrikimus.
Authors and Affiliations
Algimantas Misiūnas
Keywords
Related Articles
- EP ID EP459081
- DOI -
- Views 53
- Downloads 0
REIKALAVIMŲ INŽINERIJOS METODŲ TAIKYMAS INFORMATIKOS PAGRINDINIŲ STUDIJŲ PROGRAMOMS TOBULINTI
Aukštųjų studijų sistema Lietuvoje reorganizuota į daugiapakopę su bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijomis. Analizuojant pagrindines studijas išryškėja turinio ir kryptingumo prieštaringumai. Apžvelgiamos i...
NEW ECONOMY AND THE DEVELOPMENT OF CREATIVE INDUSTRY
This study is dedicated to an analysis of contents of such terms as "new economy" and "creative industry", which are already well known in the scientific and vocational communication. Furthermore it defines nature of tho...
THE REALIZATION OF FISCAL DECENTRALIZATION PRINCIPLE AND LOCAL TAXES IN LITHUANIA
The article deals with the possibility of developing fiscal decentralization and its main part – the institute of local taxes in Lithuania. General principles of tax distribution on the state...
COMPARISON OF THE QUALITY OF THE BUSINESS ENVIRONMENT IN THE SLOVAK REPUBLIC AND POLAND
The enterprises belonging to the SME sector are characterized by flexibility, dynamic approach to the economic environment, they respond quickly to the changing needs and preferences of potential customers and adapt to t...
MEASURING THE SOCIAL TRUST OF YOUNG PEOPLE IN THE LIGHT OF COMPETITIVENESS – A CASE STUDY IN HUNGARY
The theory of competitiveness has been undergoing a significant transition even these days. The competitiveness of nations is measured by several institutions dealing with ’soft’ and ’hard’ indices separately. Our study...