XX amžiaus ir XXI amžiaus pradžios lietuvių kalbos gramatikos
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2009, Vol 15, Issue 0
Abstract
Šiame straipsnyje pačiais bendriausiais bruožais apžvelgiamos XX ir XXI amžiaus svarbesnės gramatikos, norint parodyti, kaip buvo kuriama tradicinė XX amžiaus gramatika ir kuria kryptimi lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai pakrypo XXI amžiuje. XX amžiaus pradžioje stengtasi sukurti tradicinę sinchroninę lietuvių kalbos gramatiką, nes pusšimtį metų trukusio spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.) nedelsiant reikalavo lietuvių mokyklai dėsnių, taisyklių, sukurtų remiantis gyvosios kalbos faktais, tinkančiais bendrinei kalbai. Iš pat pradžių, kuriant sinchronines gramatikas, didelis dėmesys buvo skiriamas gramatinės reikšmės formai. Tai lėmė: 1) fleksinis pačios kalbos pobūdis ir 2) lyginamosios istorinės gramatikos įtaka ir 3) F. Fortunatovo formaliosios gramatikos pavyzdys. XX amžiaus gramatikos buvo kuriamos, remiantis senųjų raštų, tarmių, tautosakos, klasikinės grožinės literatūros, gyvosios kalbos medžiaga ir jos tyrinėjimais. Taip pat buvo mokomasi iš tradicinės Europos gramatikos, kurios pagrindus formavo aristotelinė logika. Grynų sinchroninių gramatikų (išskyrus mokyklinius vadovėlius) nebuvo beveik iki XX amžiaus antrosios pusės (1985 m.). Nuo šio laiko su kai kuriomis išlygomis (pavyzdžiui, su bendrinei kalbai tinkančiais pavyzdžiais iš K. Donelaičio, Žemaitės ir kt. raštų) atsiranda tikrosios sinchroninės tradicinės gramatikos, vėliau funkcinė gramatika, o XXI amžiaus pradžioje įsigali tik sinchroniniai semantiniai ir sintaksiniai tyrinėjimai, tolimi nuo tradicijos. Teoriniai išvedžiojimai atitrūksta nuo gyvosios kalbos diktuojamų dėsnių. Todėl mokslas jau nebetarnauja praktikai.
Authors and Affiliations
Aldona Paulauskienė
Kalbėjimo įvardijimų semantiniai matmenys rusų kalboje
Straipsnyje nagrinėjami veiksmažodžiai ir frazeologizmai, įtraukti į šiuolaikinės rusų bendrinės kalbos bei rusų slengo žodynus kaip kalbėjimo įvardijimai. Šiame darbe siekiama aptarti ir pasiūlyti kalbėjimo įvardijimų r...
Analysis of Idiom Translation Strategies from English into Russian
The difficulties that the translator meets while translating English idioms into Russian language will be analyzed in this article. The aim of the article is to present the problem of equivalence in the target language,...
Užsienio kalbos gebėjimų, integruotų su dalyko turiniu, lavinimas aukštojoje mokykloje: KTU atvejis
Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas (IDUKM, ang. CLIL) atveria galimybes ne tik lavinti užsienio kalbos gebėjimus, bet ir veiksmingai perteikti dalyko turinį. Kalba, mastymas ir turinys – neatsiejami komponenta...
Using Comparisons within Language Examination Results to Validate Language Teaching Assumptions
Assessing language learning outcomes is an essential grading requirement that can be used to monitor students’ progress as well as to evaluate teaching effectiveness and curriculum quality (Gallavara et al., 2008, pp.40...
The Comment Clause — the Modificator of the Speaker`s Responsibility
The present paper concentrates on the first person-oriented comment clauses based on verbs of communication such as I say, let`s say, I dare say, would say, should say, might say. The feature they have in common is that...