XX amžiaus ir XXI amžiaus pradžios lietuvių kalbos gramatikos
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2009, Vol 15, Issue 0
Abstract
Šiame straipsnyje pačiais bendriausiais bruožais apžvelgiamos XX ir XXI amžiaus svarbesnės gramatikos, norint parodyti, kaip buvo kuriama tradicinė XX amžiaus gramatika ir kuria kryptimi lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai pakrypo XXI amžiuje. XX amžiaus pradžioje stengtasi sukurti tradicinę sinchroninę lietuvių kalbos gramatiką, nes pusšimtį metų trukusio spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.) nedelsiant reikalavo lietuvių mokyklai dėsnių, taisyklių, sukurtų remiantis gyvosios kalbos faktais, tinkančiais bendrinei kalbai. Iš pat pradžių, kuriant sinchronines gramatikas, didelis dėmesys buvo skiriamas gramatinės reikšmės formai. Tai lėmė: 1) fleksinis pačios kalbos pobūdis ir 2) lyginamosios istorinės gramatikos įtaka ir 3) F. Fortunatovo formaliosios gramatikos pavyzdys. XX amžiaus gramatikos buvo kuriamos, remiantis senųjų raštų, tarmių, tautosakos, klasikinės grožinės literatūros, gyvosios kalbos medžiaga ir jos tyrinėjimais. Taip pat buvo mokomasi iš tradicinės Europos gramatikos, kurios pagrindus formavo aristotelinė logika. Grynų sinchroninių gramatikų (išskyrus mokyklinius vadovėlius) nebuvo beveik iki XX amžiaus antrosios pusės (1985 m.). Nuo šio laiko su kai kuriomis išlygomis (pavyzdžiui, su bendrinei kalbai tinkančiais pavyzdžiais iš K. Donelaičio, Žemaitės ir kt. raštų) atsiranda tikrosios sinchroninės tradicinės gramatikos, vėliau funkcinė gramatika, o XXI amžiaus pradžioje įsigali tik sinchroniniai semantiniai ir sintaksiniai tyrinėjimai, tolimi nuo tradicijos. Teoriniai išvedžiojimai atitrūksta nuo gyvosios kalbos diktuojamų dėsnių. Todėl mokslas jau nebetarnauja praktikai.
Authors and Affiliations
Aldona Paulauskienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP150440
- DOI -
- Views 134
- Downloads 0
Gramatinių ir leksinių transformacijų panaudojimo aspektai Stephen J. Dubnerio ir Steven D. Levitto knygos „Freakonomics“ vertime
Verčiant labai svarbu glaustumas ir rišlumas – dvi žodžių ir jų junginių tarpusavio santykių sistemos, užtikrinančios išversto teksto sklandumą. Taigi vertimo kokybė priklauso nuo lingvistinės vertėjo kompetencijos, ypa...
Paralelios struktūros kaip kohezijos priemonės vaidmuo techniniame tekste
Paraleli struktūra yra viena iš paralelizmo sudedamųjų dalių, paralelizmo išraiškų, kuri yra viena iš kohezijos priemonių. Pasirinkti du mokslinių tyrimų metodai: kiekybiniai skaičiavimai; lyginamoji analizė. Kiekybinia...
Lietuvių kalbos būtieji vientisiniai laikai ir jų atitikmenys anglų kalboje
veiksmą, vykusį prieš kalbamąjį momentą, o skiria juos pagrindinė santykio su kalbamuoju momentu reikšmė: būtasis kartinis laikas gali reikšti labai artimą veiksmą atskaitos momentui: ar tai būtų dabartis, ar kitas praei...
Auditorinė praktika: grįžtamasis ryšys specialybės kalbos studijose
Grįžtamasis ryšys apibūdinamas kaip stebėjimo rezultatų ir siūlymų teikimas tarp asmenų norint geriau atlikti asmenines ir organizacines užduotis. Grįžtamojo ryšio svarba mokant kalbų nėra vienareikšmiai vertinama dėstyt...
Teorijos ir praktikos santykis taikant integruotą dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodą
Dauguma studentų, atvykusių studijuoti į svetimą šalį, studijuoja dalykus tos šalies kalba. Koks skirtumas tarp tokių studijų ir integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo (IDUKM, angl. CLIL)? Studijų procese siekiant...