DARBO UŽMOKESČIO MOKESTINIŲ LENGVATŲ TAIKYMO YPATUMAI LIETUVOJE IR ES ŠALYSE
Journal Title: VADYBA - Year 2009, Vol 16, Issue 3
Abstract
Ekonominės Bendrijos Sutartis specialiai nenumato tiesioginių mokesčių suvienodinimo, todėl ES šalių mokestinės lengvatos tarpusavyje labai skiriasi tiek tarifais, tiek apmokestinimo sąlygomis. Europos Sąjungoje valstybės narės pačios nusistato mokesčių tvarką, todėl apmokestinimo bazė, mokesčių tarifai ir atleidimai nuo mokesčių yra organizuojami, naudojant skirtingus ir konkuruojančius veikimo būdus. Kalbant apie apmokestinimo lengvatas, atskirų valstybių mokesčių lengvatų sistemos yra skirtingos, nes kiekviena valstybė vykdo savitą mokesčių politiką. Pasak V. Meidūno (2001) mokestinės lengvatos – tai mokesčio mokėtojui įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, dėl kurio reikia mokėti mažesnį mokestį arba jo galima nemokėti. Taikomos lengvatos gali įtakoti šalies ekonominę būklę, pavyzdžiui, padidintas gyventojų neapmokestinamųjų pajamų minimumas turi įtakos perkamosios galios padidėjimui. Tuo pačiu didėja paklausa ir formuojasi palankesnės sąlygos verslui augti bei naujoms darbo vietoms kurtis. ES šalių darbo užmokesčio mokesčių analizė rodo, kad ne visos valstybės taiko neapmokestinamųjų pajamų minimumą (NPD), kurio paskirtis – sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Auganti emigracija priverčia susimąstyti apie būtinybę vienodinti darbo užmokesčio mokestines lengvatas Lietuvoje ar kitose ES šalyse. Tačiau iš esmės ši socialinės politikos priemonė yra taikoma bet kokias pajamas gaunantiems asmenims, todėl sunku įvertinti tokios paramos teikiamą socialinį teisingumą. Kadangi nėra vieningos darbo užmokesčio apmokestinimo sistemos, tai kiekviena šalis turi nusistačiusi individualias neapmokestinamąsias pajamų ribas. Atlikus ES šalių mokesčių analizę, pastebėta mokestinių lengvatų mažinimo tendencija kiekvienais metais, nes jos sudaro nevienodas konkurencines sąlygas tarp šalių darbo rinkoje. Todėl įgyvendinamos mokesčių reformos ES valstybėse padeda sudėtingą taikomų lengvatų sistemą tobulinti, atsisakant daugelio išimčių ir atleidimų nuo mokesčio tam, kad būtų supaprastintas pajamų ar socialinio draudimo mokesčių taikymas.
Authors and Affiliations
Meilutė Gedvilienė, Ligita Šalkauskienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP459477
- DOI -
- Views 54
- Downloads 0
MAIN MOTIVATION FACTORS OF HUNGARIAN LABOR-MIGRATION IN THE EUROPEAN UNION
This paper tries to analyze the motivations of Hungarian labor-migration in 2017 and provides insights into this labor-migration-flow as well. Nowadays the labor-migration is determinative part of the whole labor market...
KOMERCINIŲ BANKŲ VEIKLOS RIZIKĄ RIBOJANČIŲ NORMATYVŲ VYKDYMO ANALIZĖ (AB ŠIAULIŲ BANKO PAVYZDŽIU)
Straipsnyje nagrinėjami komercinių bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai. Išsamiai atlikta AB Šiaulių banko veiklos riziką ribojančių normatyvų analizė, remiantis retrospektyvine dinamine ir struktūri...
INTEGRATION OF INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES (ICT) IN BERRY AND FRUIT FARMS COOPERATION IN LITHUANIA
The article analyses theoretical and practical aspects of the integration of information and communication technologies (ICT) in agricultural co-operation. ICT change is much faster in agricultural organizations than in...
ALKOHOLINIUS GĖRIMUS GAMINANČIŲĮMONIŲ VERTĖS KŪRIMAS: MARKETINGO SPRENDIMŲĮTAKA
Straipsnyje analizuojama marketingo sprendimųįtaka įmonės vertės kūrime. Kiekvienos įmonės tikslas yra pelninga veikla, kurią lemia teisingu keliu nukreipta marketingo veikla. Remiantis moksline literatūros analize...
FUNKCINIŲ VALSTYBĖS IŠLAIDŲ ELEMENTŲ EKONOMINĖS STRUKTŪROS ĮTAKA ŠALIES EKONOMINIAM AUGIMUI
Straipsnyje nagrinėjama, kodėl yra svarbi ne tik funkcinė valstybės išlaidų klasifikacija, bet ir ekonominė. Pastaruoju metu daug dėmesio yra skiriama valstybės išlaidų struktūros analizei. Pagal funkcinę klasifika...