Jaunų bedarbių vyrų vyriškumas, (ne)pripažinimas, socialinė atskirtis
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 3
Abstract
Analizuojant pusiau struktūruotus interviu su jaunais bedarbiais vyrais siekiama parodyti, kaip, viena vertus, buvimas bedarbiu vyru skatina socialinę atskirtį ir izoliaciją, kita vertus, kaip prisirišimas prie normatyvinio vyriškumo veikia jų atskirties mastą ir intensyvumą. Pagal savo požiūrį į vyriškumą, darbo vaidmenį ir šeiminio gyvenimo supratimą 18 tyrime dalyvavusių vyrų suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji didžiausia grupė, sąlygiškai pavadinta „toksiškai normatyvūs vyrai“, buvo aistringai prisirišusi prie hegemoninio vyriškumo normos. Būti vyru jiems reiškė pirmiausia būti šeimos maitintoju, dirbančiu subjektu, kurio ekonominė sėkmė lemia ir pasitenkinimą asmeniniais santykiais. Šiems vyrams svarbiausia buvo išlikti ištikimiems vyriškumo versijai, kuri leidžia palaikyti orumo ir pripažinimo iliuziją. Antroji informantų grupė, pavadinta „akligatvio vyrais“, kurių dauguma turėjo tik vidurinį išsilavinimą ir atsitiktinio nelegalaus darbo patirtį, nelaikė šeimos maitintojo vaidmens ir darbo savo vyriškos tapatybės dominante. Šiems vyrams darbas – tik vartojimo poreikių patenkinimo garantas, todėl jie nekūrė aiškesnių strategijų, kurios remtųsi pripažinimo troškimu. Nors ir dalyvaudami galios, kuri vienus vyriškus subjektus padaro vertingus, o kitus nuvertina, lauke, šie vyrai savo abejingumu apmokamu darbu paremtai tapatybei iš dalies kvestionavo vyraujančias lyčių normas. Paradoksalu, kad dėl savo beatodairiško prisirišimo prie normatyvinio vyriškumo pirmosios grupės informantai artikuliavo stipresnį socialinės atskirties pojūtį negu „akligatvio vyrai“.
Authors and Affiliations
Artūras Tereškinas
Construction of Citizenship in a Global Context: The Change of NGOs’ Role in Lithuania
The structure of society, including the sphere of politics, has been changing and shifting during the last several decades. New forms of civic participation have emerged as an alternative to the rule of state government....
Mediciniškai nepaaiškinami negalavimai ir paciento elgsena sveikatos priežiūros sistemos atžvilgiu: prastos savijautos socialinio pateisinimo paieškos
Dabarties visuomenėse daugėja fizinių negalavimų, kuriuos sunku paaiškinti me diciniškai (MNN), nes jie stokoja aiškios patologijos. MNN prisikiriami tokie negalavimai: ilgą laiką trunkantis nuovargis, įvairaus pobūdžio...
Convicts’ Masculinity in the Lithuanian Convict Subculture and the Polish Convict “Podculture”
The relation between masculinity as a social construct and criminology is significant to the investigation of criminality. Therefore, correctional facilities and prisons become important spaces for the masculinity resear...
Mediciniškai nepaaiškinami negalavimai pirminės sveikatos priežiūros sistemos vadovų požiūriu
Pirminės sveikatos priežiūros sistemos pacientai skundžiasi negalavimais, kurie nepaaiškinami organine patologija. Sudėtinga diagnostika, reikalaujanti daugybės įvairių tyrimų, menkos negalavimų palengvinimo ar šalinimo...
Changes in the Rhetoric of Drugs in the Lithuanian Parliament: A Case Study
The article identifies the main types of the rhetoric of drugs in Lithuanian Parliament in 2007–2008. It also reviews a scholarly literature and official documents on drugs policies. The review demonstrates that social s...