Jaunų bedarbių vyrų vyriškumas, (ne)pripažinimas, socialinė atskirtis
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 3
Abstract
Analizuojant pusiau struktūruotus interviu su jaunais bedarbiais vyrais siekiama parodyti, kaip, viena vertus, buvimas bedarbiu vyru skatina socialinę atskirtį ir izoliaciją, kita vertus, kaip prisirišimas prie normatyvinio vyriškumo veikia jų atskirties mastą ir intensyvumą. Pagal savo požiūrį į vyriškumą, darbo vaidmenį ir šeiminio gyvenimo supratimą 18 tyrime dalyvavusių vyrų suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji didžiausia grupė, sąlygiškai pavadinta „toksiškai normatyvūs vyrai“, buvo aistringai prisirišusi prie hegemoninio vyriškumo normos. Būti vyru jiems reiškė pirmiausia būti šeimos maitintoju, dirbančiu subjektu, kurio ekonominė sėkmė lemia ir pasitenkinimą asmeniniais santykiais. Šiems vyrams svarbiausia buvo išlikti ištikimiems vyriškumo versijai, kuri leidžia palaikyti orumo ir pripažinimo iliuziją. Antroji informantų grupė, pavadinta „akligatvio vyrais“, kurių dauguma turėjo tik vidurinį išsilavinimą ir atsitiktinio nelegalaus darbo patirtį, nelaikė šeimos maitintojo vaidmens ir darbo savo vyriškos tapatybės dominante. Šiems vyrams darbas – tik vartojimo poreikių patenkinimo garantas, todėl jie nekūrė aiškesnių strategijų, kurios remtųsi pripažinimo troškimu. Nors ir dalyvaudami galios, kuri vienus vyriškus subjektus padaro vertingus, o kitus nuvertina, lauke, šie vyrai savo abejingumu apmokamu darbu paremtai tapatybei iš dalies kvestionavo vyraujančias lyčių normas. Paradoksalu, kad dėl savo beatodairiško prisirišimo prie normatyvinio vyriškumo pirmosios grupės informantai artikuliavo stipresnį socialinės atskirties pojūtį negu „akligatvio vyrai“.
Authors and Affiliations
Artūras Tereškinas
Keywords
Related Articles
- EP ID EP121948
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.3.5
- Views 69
- Downloads 0
Lietuvos meno laukas: jaunųjų meno kūrėjų požiūris
Straipsnis skirtas meninio lauko ir meno kūrėjo savęs bei lauko suvokimo problemai nagrinėti. Kaip objektą pasitelkus meno lauką arba, tiksliau, vizualinių menų polaukį, siekiama atsakyti į klausimą, ką reiškia būt...
Biseksualių asmenų patirtys ir biseksualios socialinės tapatybės formavimasis Lietuvoje
Dėl vyraujančios homofobijos ir heteronormatyvumo Lietuvoje biseksualumas traktuojamas kaip neigiamas reiškinys. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – išskirti esminius socialinius sunkumus, su kuriais susiduria biseks...
Seksualumas, socialinė marginalizacija ir sužeistas vyriškumas: sekso darbuotojo atvejis
Suvokiant seksualumą kaip socialinį darinį ir naudojantis seksualinio scenarijaus teorija, šiame straipsnyje gilinamasi į sekso darbuotojo, save vadinančio eskortu, seksualinių praktikų ypatumus. Siekiama atsakyti...
Į(si)traukimas į socialinių paslaugų sistemą: nakvynės namų gyventojų ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų požiūris
Neoliberaliai gerovės politikai formuojant priklausomo nuo gerovės sistemos paramos gavėjo sampratą augantis paramos gavėjų skaičius, didėjanti tokios priklausomybės trukmė skatina diskutuoti apie „priklausomybės nuo par...
Subjektyvi socialinė atskirtis kaip lėtinės ligos patirties aspektas
Straipsnyje aptariama sąsaja tarp lėtinės ligos ir subjektyvios socialinės atskirties. Analizuojant šią sąsają remiamasi sveikatos sociologijos literatūra ir empirinio tyrimo – 22 pusiau struktūruotų interviu su įvairiom...