Jaunų bedarbių vyrų vyriškumas, (ne)pripažinimas, socialinė atskirtis
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 3
Abstract
Analizuojant pusiau struktūruotus interviu su jaunais bedarbiais vyrais siekiama parodyti, kaip, viena vertus, buvimas bedarbiu vyru skatina socialinę atskirtį ir izoliaciją, kita vertus, kaip prisirišimas prie normatyvinio vyriškumo veikia jų atskirties mastą ir intensyvumą. Pagal savo požiūrį į vyriškumą, darbo vaidmenį ir šeiminio gyvenimo supratimą 18 tyrime dalyvavusių vyrų suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji didžiausia grupė, sąlygiškai pavadinta „toksiškai normatyvūs vyrai“, buvo aistringai prisirišusi prie hegemoninio vyriškumo normos. Būti vyru jiems reiškė pirmiausia būti šeimos maitintoju, dirbančiu subjektu, kurio ekonominė sėkmė lemia ir pasitenkinimą asmeniniais santykiais. Šiems vyrams svarbiausia buvo išlikti ištikimiems vyriškumo versijai, kuri leidžia palaikyti orumo ir pripažinimo iliuziją. Antroji informantų grupė, pavadinta „akligatvio vyrais“, kurių dauguma turėjo tik vidurinį išsilavinimą ir atsitiktinio nelegalaus darbo patirtį, nelaikė šeimos maitintojo vaidmens ir darbo savo vyriškos tapatybės dominante. Šiems vyrams darbas – tik vartojimo poreikių patenkinimo garantas, todėl jie nekūrė aiškesnių strategijų, kurios remtųsi pripažinimo troškimu. Nors ir dalyvaudami galios, kuri vienus vyriškus subjektus padaro vertingus, o kitus nuvertina, lauke, šie vyrai savo abejingumu apmokamu darbu paremtai tapatybei iš dalies kvestionavo vyraujančias lyčių normas. Paradoksalu, kad dėl savo beatodairiško prisirišimo prie normatyvinio vyriškumo pirmosios grupės informantai artikuliavo stipresnį socialinės atskirties pojūtį negu „akligatvio vyrai“.
Authors and Affiliations
Artūras Tereškinas
Keywords
Related Articles
- EP ID EP121948
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.3.5
- Views 87
- Downloads 0
Lėtine neinfekcine liga sergančiųjų asmenų socialinė atskirtis: makro ir mezo socialinis lygmuo
Straipsnyje keliamas tikslas išsiaiškinti, kaip lėtinė neinfekcinė liga ir lėtinis neinfekcinis negalavimas paveikia sergančiojo asmens santykius su aplinkiniais. Analizuojant sergančiojo asmens ir jo socialinės aplinkos...
Male Social Workers’ Non-Hegemonic Experiences from the Feminist Biographical Research Perspective
The article focuses on male social workers’ constructions of their professional identity. To examine their professional identities, biographical method is used. it enabled the male social workers to reveal their construc...
Socialiai remtini“, „socialinės rizikos“, „globotiniai“… Kokią visuomenę konstruoja Lietuvos socialinės paramos politika?
Straipsnio tikslas – pateikti kalbos, kuri vartojama Lietuvos socialinės paramos politikos įstatymų bazėje, pasekmių paslaugų organizavimui bei konkretiems šios politikos subjektams įžvalgas. Straipsnyje analizuojama kal...
Keturi būdai patirti Vilnių
Knygos recenzija: Victor de Munck, Trini de Munck, Rasa Antanavičiūtė, Linas Svolkinas. Experiencing Vilnius: Insider and Outsider Perspectives. Vilnius: Kronta, 2009, 256p.
Poreikių hierarchijos koncepcinis pagrįstumas nacionaliniame vertybių kongruencijos kontekste
Straipsnyje analizuojami esminiai A. Maslow poreikių hierarchijos trūkumai, remiantis mokslinėje literatūroje išsakyta kritika šios teorijos atžvilgiu. Straipsnyje tiek patvirtinami, tiek panei- giami kritiški įvairių ša...