LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO PERSPEKTYVA – KŪRYBINĖS VISUOMENĖS UGDYMAS
Journal Title: VADYBA - Year 2009, Vol 14, Issue 1
Abstract
Formuojantis naujam visuomenės sluoksniui – kūrybinei klasei, ekonominė sėkmė priklauso nuo naujų idėjų generavimo. Jei laikysimės požiūrio, jog aukštojo mokslo vienas iš pagrindinių tikslų – ugdyti mūsų šalies visuomenę, galima daryti prielaidą, kad būtent čia ir yra didžiausias potencialas formuotis Lietuvos kūrybinei klasei. Aukštojo mokslo įstaigos privalo sudaryti sąlygas visuomenės kūrybiškumui puoselėti ir talentingumui ugdyti.Todėl Lietuvai įsitvirtinant Vakarų Europos erdvėje, vienas iš svarbiausių švietimo tikslų tampa visuomenės kūrybinių galių stiprinimas. Tačiau Lietuvos švietimo sistema veikia pagal senosios industrinės sistemos principus ir yra paremta daugiausia žinių suteikimu ir jų patikrinimu, o kūrybinis ugdymas yra nustumiamas į antrą planą. Tyrimo tikslas – atskleisti ir pagrįsti kūrybinės visuomenės ugdymo poreikį Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Straipsnyje analizuojama kūrybinės visuomenės svarba bei jos vystymosi galimybės Lietuvoje būtent per aukštąjį mokslą. Apibrėžiama kūrybiškumo sąvoka ir esmė bei akcentuojama kūrybiškumo ugdymo samprata. Pabrėžiama, jog kūrybiškumas tai ne išskirtinis talentas, o įgūdis, kuris gali būti ugdomas ir skatinamas. Toliau atsižvelgdami į esamą situaciją, autoriai analizuoja ir pateikia kūrybiškumo ugdymo barjerus Lietuvos aukštajame moksle. Kūrybiškumas aukštojo mokslo kontekste identifikuojamas kaip asmenų ir grupių kūrybiškumas, organizacinis kūrybiškumas bei regioninis kūrybiškumas. Galiausiai autoriai apibendrina ir susistemina esminius problemos sprendimo būdus ir pasiūlo kelias alternatyvas – kūrybiškumą ugdyti ne tik per atskirus individus, bet ir skatinti grupėse bei organizaciniame kontekste. Straipsnyje prieinama prie išvados, jog aukštasis mokslas kūrybiškumą turi suvokti, kaip vieną iš esminių kompetencijų, reikalingų šiandieninės rinkos darbuotojui. Todėl aukštojo moklso institucijos turėtų ne tik sukurti tinkamas sąlygas kūrybiniam potencialui vystytis, bet ir taikyti metodus jam skatinti.
Authors and Affiliations
Aurelija Ganusauskaitė, Vytautas Liesionis
Keywords
Related Articles
- EP ID EP459203
- DOI -
- Views 56
- Downloads 0
A COMPARISON ON THE WORKING POOR POPULATION IN SOME EUROPEAN COUNTRIES
The working poor population had not been gained any emphasis in Europe until the European Union adopted the Lisbon Strategy in 2000 with a special focus on employment, economy and social policies. In the framework of...
SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ LIETUVOS VERSLO ORGANIZACIJŲ VERSLUMĄ SĄLYGOJANČIŲ APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ
Autorius šiame straipsnyje pabrėžia verslios organizacijos naudą, kuri pasireiškia naujų darbo vietų kūrimu. Apibendrina versliai organizacijai būdingus bruožus. Analizuoja vidinę ir išorinę smulkių ir vidutinių Lietuvos...
KRIZĖS POVEIKIS DARBUOTOJŲ ASMENINIAM GYVENIMUI IR ORGANIZACIJŲ VEIKLAI
Straipsnyje pateiktas darbuotojų požiūris į savo bei įmonių problemas krizės metu. Tyrimas aktualus todėl, kad pasaulinė krizė įsiskverbė į visas Lietuvos visuomenės sferas, sukėlė daug nepatogumų žmonių asmeniniame gyve...
INTERNATIONAL BUSINESS NEGOTIATIONS: INNOVATION, NEGOTIATION TEAM, PREPARATION
Negotiations communication has created new challenges, as business becomes global, and the distance between the two parties do not allow negotiate full-scale - to use all negotiating powers remotely. The Innovation use c...
TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ POVEIKIS EKONOMINIO AUGIMO TEMPAMS KONVERGAVIMO ASPEKTU
Moksliniuose tyrimuose pastebima, kad trys pagrindiniai globalizacijos ramsčiai – tarptautinė prekyba, migracija ir kapitalo mobilumas. Šiame tyrime atsiribota nuo tarptautinės prekybos ir migracijos įtakos ekonominio au...