Bedarbiai vyrai, geras gyvenimas ir socialinė atskirtis
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 2
Abstract
Analizuojant 18 pusiau struktūruotų interviu su 23–39 metų bedarbiais vy- rais, šiame straipsnyje aiškinamasi, kokiu mastu vyrų konceptualizuojamas geras gyvenimas, bedarbio statusas ir su juo susiję emociniai išgyvenimai yra socialinės atskirties, šiame straipsny- je netapatinamos su skurdu ir materialine deprivacija, bet laikomos ir procesu, ir būkle, kurioje individui neprieinamas minimalus gyvenimo kokybės ar „gero gyvenimo“ standartas, rodiklis. Išskyrus keletą vyrų, gyvenančių kaime ir dirbančių menkai apmokamą nelegalų darbą, di- džiuma informantų nepatiria materialinio skurdo kaip vieno iš socialinės atskirties veiksnių. Darbo praradimas jiems simbolizuoja ne tiek materialinių ekonominių išteklių deprivaciją, kaip neišsipildžiusias gyvenimo vizijas, sudėtingas kasdienio išgyvenimo strategijas, neigiamas emocijas ir potyrius. Tam tikru mastu informantai patiria socialinę atskirtį afektyviame ir emociniame lygmenyje, nes bedarbio statusas didina vyrų nesaugumo ir kartu gėdos jausmus, psichologinį diskomfortą, nepasitikėjimą savimi, pagarbos ir respektabilumo stoką. Patiriant save kaip niekingą, menkos vertės subjektą, negatyvi vertė tampa pagrindiniu vyrų savęs api- brėžimo ir kartu atpažinimo įrankiu. Kita vertus, dauguma tyrime dalyvavusių bedarbių vyrų prisirišę prie normatyvios gero gyvenimo vizijos, kurios pagrindiniai komponentai – gerai apmokamas darbas, partnerystė ar šeima, nuosavas būstas ir pakankamas vartojimas. Tačiau šis gero gyvenimo įsivaizdavimas gana trapus – informantai nežino, kas jų laukia rytoj, nors viliasi, kad šiuo metu juos persekiojančios nesėkmės – tik išimtis, o ne dėsningumas visuotinai priimtame gero gyvenimo žanre.
Authors and Affiliations
Artūras Tereškinas
Keywords
Related Articles
- EP ID EP116578
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.2.3
- Views 138
- Downloads 0
Construction of Citizenship in a Global Context: The Change of NGOs’ Role in Lithuania
The structure of society, including the sphere of politics, has been changing and shifting during the last several decades. New forms of civic participation have emerged as an alternative to the rule of state government....
Seksualumas, socialinė marginalizacija ir sužeistas vyriškumas: sekso darbuotojo atvejis
Suvokiant seksualumą kaip socialinį darinį ir naudojantis seksualinio scenarijaus teorija, šiame straipsnyje gilinamasi į sekso darbuotojo, save vadinančio eskortu, seksualinių praktikų ypatumus. Siekiama atsakyti...
What Kind of Society does the Lithuanian Social Support Policy Construct?
The article analyzes the importance of language in social assistance policy in Lithuania. It focuses on the process of categorization that has recently emerged in the Lithuanian social policy rhetoric. Categorization is...
Alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio sąvokų apibrėžties problematika: socialinės dimensijos įtraukties aspektas
Žalingas alkoholio vartojimas yra didelė socialinė problema, ypač Europoje. Kada alkoholio vartojimas pasidaro žalingas, kada išsivysto alkoholinė priklausomybė, yra pagrindinis tyrimo klausimas. Straipsnio tikslas – iša...
Vienišos motinos, vartojimas ir socialinė atskirtis
Remiantis kokybinio biografinio tyrimo rezultatais straipsnyje analizuojami vienišų išsiskyrusių motinų, auginančių nepilnamečius vaikus, vartojimo ištekliai ir praktikos, galinčios reprezentuoti vieną iš socialinės atsk...