Bedarbiai vyrai, geras gyvenimas ir socialinė atskirtis

Abstract

Analizuojant 18 pusiau struktūruotų interviu su 23–39 metų bedarbiais vy- rais, šiame straipsnyje aiškinamasi, kokiu mastu vyrų konceptualizuojamas geras gyvenimas, bedarbio statusas ir su juo susiję emociniai išgyvenimai yra socialinės atskirties, šiame straipsny- je netapatinamos su skurdu ir materialine deprivacija, bet laikomos ir procesu, ir būkle, kurioje individui neprieinamas minimalus gyvenimo kokybės ar „gero gyvenimo“ standartas, rodiklis. Išskyrus keletą vyrų, gyvenančių kaime ir dirbančių menkai apmokamą nelegalų darbą, di- džiuma informantų nepatiria materialinio skurdo kaip vieno iš socialinės atskirties veiksnių. Darbo praradimas jiems simbolizuoja ne tiek materialinių ekonominių išteklių deprivaciją, kaip neišsipildžiusias gyvenimo vizijas, sudėtingas kasdienio išgyvenimo strategijas, neigiamas emocijas ir potyrius. Tam tikru mastu informantai patiria socialinę atskirtį afektyviame ir emociniame lygmenyje, nes bedarbio statusas didina vyrų nesaugumo ir kartu gėdos jausmus, psichologinį diskomfortą, nepasitikėjimą savimi, pagarbos ir respektabilumo stoką. Patiriant save kaip niekingą, menkos vertės subjektą, negatyvi vertė tampa pagrindiniu vyrų savęs api- brėžimo ir kartu atpažinimo įrankiu. Kita vertus, dauguma tyrime dalyvavusių bedarbių vyrų prisirišę prie normatyvios gero gyvenimo vizijos, kurios pagrindiniai komponentai – gerai apmokamas darbas, partnerystė ar šeima, nuosavas būstas ir pakankamas vartojimas. Tačiau šis gero gyvenimo įsivaizdavimas gana trapus – informantai nežino, kas jų laukia rytoj, nors viliasi, kad šiuo metu juos persekiojančios nesėkmės – tik išimtis, o ne dėsningumas visuotinai priimtame gero gyvenimo žanre.

Authors and Affiliations

Artūras Tereškinas

Keywords

Related Articles

Lietuvos kaimo ir miesto gyventojų prieinamumo prie ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kliūtys ir jų kontekstai.

Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti prieinamumo prie ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kliūtis ir kontekstą per kaimo bei miesto gyventojų patirtis Lietuvoje. Iš viso atlikta 68 interviu, iš kurių 29 – su kai...

 Mediciniškai nepaaiškinami negalavimai ir paciento elgsena sveikatos priežiūros sistemos atžvilgiu: prastos savijautos socialinio pateisinimo paieškos

Dabarties visuomenėse daugėja fizinių negalavimų, kuriuos sunku paaiškinti me­ diciniškai (MNN), nes jie stokoja aiškios patologijos. MNN prisikiriami tokie negalavimai: ilgą laiką trunkantis nuovargis, įvairaus pobūdžio...

Keturi būdai patirti Vilnių  

Knygos recenzija: Victor de Munck, Trini de Munck, Rasa Antanavičiūtė, Linas Svolkinas. Experiencing Vilnius: Insider and Outsider Perspectives. Vilnius: Kronta, 2009, 256p. 

 Moderniosios religijos formavimosi prielaidos, raiška ir ypatumai

Šio straipsnio tikslas – ištirti, kaip religija reiškiasi modernioje visuomenėje. Siekdama minėto tikslo, autorė pasitelkia religijos sociologijos klasikų Roberto Bellaho, Thomaso Luckmanno ir šiuolaikinių religijos soci...

 „W2.0“ viešoji erdvė: kinų diskursas Lietuvos „W2.0“ savilaidoj

Pagrindinis straipsnio tikslas yra išskirti Lietuvos gyventojų nacionalinio identiteto, repre- zentuojamo virtualioje erdvėje, pokyčius etninio kitoniškumo atžvilgiu. Šiam tikslui pasiekti buvo nagrinėjama „W2.0“ virtual...

Download PDF file
  • EP ID EP116578
  • DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.2.3
  • Views 126
  • Downloads 0

How To Cite

Artūras Tereškinas (2014).  Bedarbiai vyrai, geras gyvenimas ir socialinė atskirtis. KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas, 5(2), 61-84. https://europub.co.uk/articles/-A-116578