Bedarbiai vyrai, geras gyvenimas ir socialinė atskirtis
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 2
Abstract
Analizuojant 18 pusiau struktūruotų interviu su 23–39 metų bedarbiais vy- rais, šiame straipsnyje aiškinamasi, kokiu mastu vyrų konceptualizuojamas geras gyvenimas, bedarbio statusas ir su juo susiję emociniai išgyvenimai yra socialinės atskirties, šiame straipsny- je netapatinamos su skurdu ir materialine deprivacija, bet laikomos ir procesu, ir būkle, kurioje individui neprieinamas minimalus gyvenimo kokybės ar „gero gyvenimo“ standartas, rodiklis. Išskyrus keletą vyrų, gyvenančių kaime ir dirbančių menkai apmokamą nelegalų darbą, di- džiuma informantų nepatiria materialinio skurdo kaip vieno iš socialinės atskirties veiksnių. Darbo praradimas jiems simbolizuoja ne tiek materialinių ekonominių išteklių deprivaciją, kaip neišsipildžiusias gyvenimo vizijas, sudėtingas kasdienio išgyvenimo strategijas, neigiamas emocijas ir potyrius. Tam tikru mastu informantai patiria socialinę atskirtį afektyviame ir emociniame lygmenyje, nes bedarbio statusas didina vyrų nesaugumo ir kartu gėdos jausmus, psichologinį diskomfortą, nepasitikėjimą savimi, pagarbos ir respektabilumo stoką. Patiriant save kaip niekingą, menkos vertės subjektą, negatyvi vertė tampa pagrindiniu vyrų savęs api- brėžimo ir kartu atpažinimo įrankiu. Kita vertus, dauguma tyrime dalyvavusių bedarbių vyrų prisirišę prie normatyvios gero gyvenimo vizijos, kurios pagrindiniai komponentai – gerai apmokamas darbas, partnerystė ar šeima, nuosavas būstas ir pakankamas vartojimas. Tačiau šis gero gyvenimo įsivaizdavimas gana trapus – informantai nežino, kas jų laukia rytoj, nors viliasi, kad šiuo metu juos persekiojančios nesėkmės – tik išimtis, o ne dėsningumas visuotinai priimtame gero gyvenimo žanre.
Authors and Affiliations
Artūras Tereškinas
Alkoholio vartojimo priežastys ir būdai Lietuvoje: žalos ir neformalaus drausminimo aspektai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (2014), Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekis vienam gyventojui yra vienas didžiausių pasaulyje. Išgertas alkoholio kiekis siejamas su žala asmeniui, aplinkiniams ir visuome...
Socialinės atskirties kriminalizavimas: įkalinimo patirties turinčių benamių atvejis
Straipsnyje remiantis 15 pusiau struktūruotų interviu su Vilniaus ir Kauno nakvynės namų gyventojais ir fokus grupės interviu su ekspertais, įvairių organizacijų, dirbančių su tiriama grupe, atstovais, nagrinėjami benami...
Causes and Patterns of Alcohol consumption in Lithuania: Aspects of Harm and Informal control
According to the World Health Organization (2014), the amount of alcohol consumed in Lithuania per person is one of the highest in the world. The consumed alcohol amount is associated with the harm to the individual and...
Accessibility of the Health Care Services to Lithuanian Residents in Rural and Urban Areas
The article analyzes the accessibility of the health care services and identifies major barriers to them that the lithuanian residents encounter in rural and urban areas. 29 of the respondents lived in the countrys...
Permąstant socialinę atskirtį ir socialinį kentėjimą
Straipsnyje aptariamos socialinės atskirties ir socialinio kentėjimo sąvokos siejant jas su galios, normalizavimo, subjektyvios gerovės, galimo gyventi gyvenimo ir tapatybių, grįstų trauma ir pažeidžiamumu, klausimais. N...