Bedarbiai vyrai, geras gyvenimas ir socialinė atskirtis
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 2
Abstract
Analizuojant 18 pusiau struktūruotų interviu su 23–39 metų bedarbiais vy- rais, šiame straipsnyje aiškinamasi, kokiu mastu vyrų konceptualizuojamas geras gyvenimas, bedarbio statusas ir su juo susiję emociniai išgyvenimai yra socialinės atskirties, šiame straipsny- je netapatinamos su skurdu ir materialine deprivacija, bet laikomos ir procesu, ir būkle, kurioje individui neprieinamas minimalus gyvenimo kokybės ar „gero gyvenimo“ standartas, rodiklis. Išskyrus keletą vyrų, gyvenančių kaime ir dirbančių menkai apmokamą nelegalų darbą, di- džiuma informantų nepatiria materialinio skurdo kaip vieno iš socialinės atskirties veiksnių. Darbo praradimas jiems simbolizuoja ne tiek materialinių ekonominių išteklių deprivaciją, kaip neišsipildžiusias gyvenimo vizijas, sudėtingas kasdienio išgyvenimo strategijas, neigiamas emocijas ir potyrius. Tam tikru mastu informantai patiria socialinę atskirtį afektyviame ir emociniame lygmenyje, nes bedarbio statusas didina vyrų nesaugumo ir kartu gėdos jausmus, psichologinį diskomfortą, nepasitikėjimą savimi, pagarbos ir respektabilumo stoką. Patiriant save kaip niekingą, menkos vertės subjektą, negatyvi vertė tampa pagrindiniu vyrų savęs api- brėžimo ir kartu atpažinimo įrankiu. Kita vertus, dauguma tyrime dalyvavusių bedarbių vyrų prisirišę prie normatyvios gero gyvenimo vizijos, kurios pagrindiniai komponentai – gerai apmokamas darbas, partnerystė ar šeima, nuosavas būstas ir pakankamas vartojimas. Tačiau šis gero gyvenimo įsivaizdavimas gana trapus – informantai nežino, kas jų laukia rytoj, nors viliasi, kad šiuo metu juos persekiojančios nesėkmės – tik išimtis, o ne dėsningumas visuotinai priimtame gero gyvenimo žanre.
Authors and Affiliations
Artūras Tereškinas
Keywords
Related Articles
- EP ID EP116578
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.2.3
- Views 136
- Downloads 0
Moderniosios religijos formavimosi prielaidos, raiška ir ypatumai
Šio straipsnio tikslas – ištirti, kaip religija reiškiasi modernioje visuomenėje. Siekdama minėto tikslo, autorė pasitelkia religijos sociologijos klasikų Roberto Bellaho, Thomaso Luckmanno ir šiuolaikinių religijos soci...
„Pradžią turi kurti pats“: neįgaliųjų studentų dalyvavimas aukštosiose mokyklose Lietuvoje
Šiame straipsnyje nagrinėjama neįgaliųjų studentų padėtis Lietuvos aukštajame moksle. Įstatymais užtikrinamos lygios galimybės ir sąlygų studijuoti aukštosiose mokyklose sudarymas, tačiau tikrovėje neįgalieji, siekdami l...
Sociotropic Perceptions or Personal Experiences? Political Trust in Lithuania
Support of democracy and acceptance of democratic rules is an essential condition for the effective functioning of democracy. Democratic governments slowly create an affective reservoir of diffuse support for democracy t...
Subjektyvi socialinė atskirtis kaip lėtinės ligos patirties aspektas
Straipsnyje aptariama sąsaja tarp lėtinės ligos ir subjektyvios socialinės atskirties. Analizuojant šią sąsają remiamasi sveikatos sociologijos literatūra ir empirinio tyrimo – 22 pusiau struktūruotų interviu su įvairiom...
Risk construction from the Point of View of Governmentality Theory
The article focuses on the specific conception of the governmentalization of the state and its relation to the contemporary risk society. In other words, the theory of governmentality could be used to analize the constru...