Socialinių darbuotojų vyrų nehegemoninio vyriškumo patirtys iš feministinės biografinio tyrimo perspektyvos
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2011, Vol 2, Issue 2
Abstract
Šio straipsnio tikslas – atskleisti, kaip socialinio darbo profesiją pasirinkę vyrai konstruoja savo profesinį identitetą. Socialinis darbas tradiciškai yra laikomas moteriška sritimi, o moteriškas socialinio darbo įvaizdis viešojoje erdvėje sustiprina vyrų, dirbančių socialinio darbo srityje, marginalizavimą ir kvestionuoja jų tapatybę. Moters pasirinkimą dirbti socialinį darbą palaiko aplinka ir visuomenė: būtent mergaitė nuo mažens yra mokoma globoti ir aukotis, o berniukas ugdomas būti stiprus ir galingas, mokėti dirbti techninius darbus. Kartais vyrai sąmoningai pasirenka socialinių paslaugų sritį, siekdami padėti tiems, kuriems jos reikia – dažniausiai į šią sritį vyrai patenka po tam tikrų jų gyvenimo įvykių. Tyrime taikytas biografinis metodas leidžia atskleisti profesines socialinių darbuotojų vyrų gyvenimo istorijas ir išryškinti jų atėjimo į socialinio darbo sritį ypatumus. Straipsnio autorės remiasi vyriškumo studijų plėtojama norminio hegemoninio vyriškumo kritika ir idėja apie vyriškumo tipų socialinę bei kultūrinę įvairovę.
Authors and Affiliations
Natalija Mažeikienė, Agnė Dorelaitienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP150565
- DOI -
- Views 86
- Downloads 0
Rizikos konstravimas valdysenos teorijos požiūriu
Straipsnyje aptariama, kaip valdysenos teorija gali būti panaudota tiriant rizikos konstravimą. Vėlyvosios modernybės pasaulyje rizika suprantama kaip sudėtingas socialinis klausimas, į kurį įvairūs suinteresuoti dalyvia...
Four Ways to Experience Vilnius
Book review: Victor de Munck, Trini de Munck, Rasa Antanavičiūtė, Linas Svolkinas. Experiencing Vilnius: Insider and Outsider Perspectives. Vilnius: Kronta, 2009, 256p.
Labor Division at Home and Procreational Intentions: The Case of Lithuanian Families
The paper is based on the analysis of power structure of the family and the family decisionmaking concerning household responsibilities, including childcare and household duties. The traditional institution of fami...
Socialiai remtini“, „socialinės rizikos“, „globotiniai“… Kokią visuomenę konstruoja Lietuvos socialinės paramos politika?
Straipsnio tikslas – pateikti kalbos, kuri vartojama Lietuvos socialinės paramos politikos įstatymų bazėje, pasekmių paslaugų organizavimui bei konkretiems šios politikos subjektams įžvalgas. Straipsnyje analizuojama kal...
Subjektyvi socialinė atskirtis kaip lėtinės ligos patirties aspektas
Straipsnyje aptariama sąsaja tarp lėtinės ligos ir subjektyvios socialinės atskirties. Analizuojant šią sąsają remiamasi sveikatos sociologijos literatūra ir empirinio tyrimo – 22 pusiau struktūruotų interviu su įvairiom...