Sociotropiniai kolektyvinės patirties vertinimai ar asmeninės patirtys? Politinis pasitikėjimas Lietuvoje
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2011, Vol 2, Issue 1
Abstract
Demokratijos išlikimas ir efektyvus funkcionavimas priklauso nuo pasitikėjimo valdžios institucijomis, piliečių noro pripažinti demokratijos taisykles ir jų palaikymo. Parama valdžios institucijoms ir piliečių dalyvavimas valstybės valdymo procese – esminė demokratijos funkcionavimo ir stabilumo užtikrinimo sąlyga. Tarp mokslininkų dominuoja požiūris: per ilgesnį laikotarpį pasitenkinimas politinės sistemos veikimu sukuria aukšto lygio bendrąją paramą demokratijai, kuri sąlygoja demokratinių režimų išlikimą krizių laikotarpiu. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti politinio pasitikėjimo priežastis Lietuvoje. Tyrimo metodas – reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos, atliktos 2010 metais, duomenų analizė. Pirmoje straipsnio dalyje pateikta pasitikėjimo politinėmis institucijomis samprata. Antroje dalyje analizuojamos pasitikėjimo politinėmis institucijomis priežastys. Trečioje straipsnio dalyje atskleidžiami pasitikėjimo politinėmis institucijomis bruožai pokomunistinėse šalyse. Naudojant įvairius statistinės analizės metodus ir būdus, buvo nustatyta, kad politiniam pasitikėjimui daro įtaką pasididžiavimas Lietuvos pilietybe, procedūrinio teisingumo savivaldos institucijose vertinimas, socialinių išmokų didinimo vertinimai, dabartinės šalies ekonomikos ir šalies ekonomikos ateityje vertinimai ir pasitenkinimas gyvenimu. Nuostata, kad valdžia turi daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms ir nepasitenkinimas asmeniniu gyvenimu, susijusi su įsitikinimu, jog sovietiniais laikais gyventi buvo geriau negu dabar. Sociotropiniai ekonominiai vertinimai turi tiesioginį poveikį, o egocentriniai ekonominės padėties vertinimai – netiesioginį poveikį pasitikėjimui politinėmis institucijomis.
Authors and Affiliations
Jūratė Imbrasaitė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP139870
- DOI -
- Views 96
- Downloads 0
Vienišos motinos, vartojimas ir socialinė atskirtis
Remiantis kokybinio biografinio tyrimo rezultatais straipsnyje analizuojami vienišų išsiskyrusių motinų, auginančių nepilnamečius vaikus, vartojimo ištekliai ir praktikos, galinčios reprezentuoti vieną iš socialinės atsk...
Vyriškumo konstravimas Lietuvos pataisos namuose: nuo hipervyriškumo iki vyriško fasado valdymo
Remiantis tyrimo metu trijuose Lietuvos pataisos namuose (Vilniaus, Alytaus ir Pravie- niškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje) atliktais 60 pusiau struktūruotų interviu ir nuteistųjų bylų analize, straipsnyje anal...
(Self-)Involvement in the Social Service System: Attitudes of the Residents of Homeless Shelters and of the Staff at Social Service Institutions
With neo-liberal welfare policy developing the concept of a beneficiary dependent on the welfare system, the growing number of such persons and the increasing duration of their dependency prompt a discussion about the “c...
Mediciniškai nepaaiškinami simptomai sveikatos priežiūros sistemose
Pirminės sveikatos priežiūros grandyje apie 20–70 proc. pacientų skundžiasi simptomais, kurie nesiejami su jokia organine patologija. Kadangi nėra galimybės mediciniškai paaiškinti šių simptomų kilmę, manoma, jog jų prie...
Partnerystės atkūrimas po skyrybų: tendencijos ir socialinė diferenciacija
Straipsnyje siekiama nustatyti išsiskyrusių moterų, turinčių vaikų, partnerystės atkūrimo tendencijas ir jas sąlygojančius demografinius bei socialinius struktūrinius veiksnius Lietuvoje. Tyri- mas yra grindžiamas sociod...