Vyriškumas kriminalinėje subkultūroje ir nuteistųjų resocializacijos galimybės
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 3
Abstract
Kriminologijos tyrimuose aiškinant vyriško nusikalstamumo ir smurto ištakas bei priežastis dažnai remiamasi maskuliniškumu kaip socialiniu konstruktu. Vyrų polinkis nusikalsti siejamas su hegemoninio vyriškumo konstravimu, akcentuojant socialinį jo destruktyvumą. Hegemoninio vyriškumo, hipervyriškumo vertybių dominavimas aktualus tiriant kalėjimo aplinką, kuri sudaro sąlygas kriminalinės subkultūros vertybių ir elgesio normų įsitvirtinimui. Tai tiesiogiai siejama su nuteistųjų desocializacija, recidyviniu nusikalstamumu. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad baudžiamųjų įstatymų griežtinimas turi tik ribotą poveikį arba iš viso neturi poveikio realiam nusikalstamam elgesiui, kad įkalinimas nesprendžia nei nusikalstamumo, nei kitų socialinių problemų, atvirkščiai, sukuria jų dar daugiau. Argumentuojama nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos svarba kaip veiksminga alternatyva įstatymams ir bausmėms griežtinti. Kriminalinės subkultūros paplitimas įkalinimo įstaigose vertinamas kaip vienas svarbiausių barjerų, siekiant socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslų. Remiantis pataisos namų darbuotojų (ekspertų) interviu medžiaga, atskleidžiama Lietuvos pataisos namuose paplitusi kriminalinė subkultūra ir jos reikšmė formuojamam „vyriškumo“ supratimui, siekiama nustatyti, kokiu laipsniu įkalinimo įstaigose taikomos socialinės reabilitacijos ir resocializacijos priemonės turi įtakos kriminalinės subkultūros prevencijai. Išanalizavus tyrimo duomenis, daroma išvada, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose nepakankamai dėmesio skiriama specialioms socialinės reabilitacijos priemonėms, skirtoms tikslingai kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijai. Įkalinimo įstaigų darbuotojų imunitetas kriminalinės subkultūros poveikiui nepakankamas, dažnai kriminalinė subkultūra suvokiama kaip natūralus reiškinys, su kuriuo beprasmiška kovoti. Taip pat nustatyta, kad trūksta tikslingai į sociopsichologinę korekciją nukreiptų programų, o privalomos socialinės reabilitacijos programos vykdomos gana formaliai ir turi nepakankamą korekcinį poveikį.
Authors and Affiliations
Lilija Kublickienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP137441
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.3.2
- Views 119
- Downloads 0
Formation of Interpersonal Networks and their Role in Migration
This article focuses on the analysis of job-searching strategies based on the results of the interpersonal migration networks research. The analysis deals with the issue of migrants’ job-searching strategies based on dif...
Paradoxical Manipulations of Communication Science
Book review: Martišius, Mantas. 2011. [Ne]akivaizdus karas: nagrinėjant informacinį karą. Vilnius: Versus Aureus.
Bounded Rationality of an Individual choice in the Lithuanian Pension System
The article evaluates the theme of individual choice in the lithuanian pension system and the limits of its rationality in public discourse. it presents an analysis of theore- tical literature on the rational choice in p...
International Classification of Diseases and Medically Unexplained Disorders
This article focuses on the evolution of perception and definition of health and illness and concurrent substantial changes in the medical classifications of diseases and medicine itself. The article starts with discussi...
Keturi būdai patirti Vilnių
Knygos recenzija: Victor de Munck, Trini de Munck, Rasa Antanavičiūtė, Linas Svolkinas. Experiencing Vilnius: Insider and Outsider Perspectives. Vilnius: Kronta, 2009, 256p.