Vyriškumas kriminalinėje subkultūroje ir nuteistųjų resocializacijos galimybės
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 3
Abstract
Kriminologijos tyrimuose aiškinant vyriško nusikalstamumo ir smurto ištakas bei priežastis dažnai remiamasi maskuliniškumu kaip socialiniu konstruktu. Vyrų polinkis nusikalsti siejamas su hegemoninio vyriškumo konstravimu, akcentuojant socialinį jo destruktyvumą. Hegemoninio vyriškumo, hipervyriškumo vertybių dominavimas aktualus tiriant kalėjimo aplinką, kuri sudaro sąlygas kriminalinės subkultūros vertybių ir elgesio normų įsitvirtinimui. Tai tiesiogiai siejama su nuteistųjų desocializacija, recidyviniu nusikalstamumu. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad baudžiamųjų įstatymų griežtinimas turi tik ribotą poveikį arba iš viso neturi poveikio realiam nusikalstamam elgesiui, kad įkalinimas nesprendžia nei nusikalstamumo, nei kitų socialinių problemų, atvirkščiai, sukuria jų dar daugiau. Argumentuojama nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos svarba kaip veiksminga alternatyva įstatymams ir bausmėms griežtinti. Kriminalinės subkultūros paplitimas įkalinimo įstaigose vertinamas kaip vienas svarbiausių barjerų, siekiant socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslų. Remiantis pataisos namų darbuotojų (ekspertų) interviu medžiaga, atskleidžiama Lietuvos pataisos namuose paplitusi kriminalinė subkultūra ir jos reikšmė formuojamam „vyriškumo“ supratimui, siekiama nustatyti, kokiu laipsniu įkalinimo įstaigose taikomos socialinės reabilitacijos ir resocializacijos priemonės turi įtakos kriminalinės subkultūros prevencijai. Išanalizavus tyrimo duomenis, daroma išvada, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose nepakankamai dėmesio skiriama specialioms socialinės reabilitacijos priemonėms, skirtoms tikslingai kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijai. Įkalinimo įstaigų darbuotojų imunitetas kriminalinės subkultūros poveikiui nepakankamas, dažnai kriminalinė subkultūra suvokiama kaip natūralus reiškinys, su kuriuo beprasmiška kovoti. Taip pat nustatyta, kad trūksta tikslingai į sociopsichologinę korekciją nukreiptų programų, o privalomos socialinės reabilitacijos programos vykdomos gana formaliai ir turi nepakankamą korekcinį poveikį.
Authors and Affiliations
Lilija Kublickienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP137441
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.3.2
- Views 104
- Downloads 0
Narkotikų retorikos kaita Lietuvos Respublikos Seime: atvejo tyrimas
Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, kriminologai, psichiatrai, ekonomistai narkotikų politikoje išskiria tris pagrindines kryptis: griežtos kontrolės, prevencijos, griežtos kontrolės...
Mediciniškai nepaaiškinami negalavimai: šeimos gydytojų patirtys
Apie 50 proc. visų pirminės sveikatos priežiūros pacientų skundų sudaro skundai dėl negalavimų, kurių patologijos nepavyksta nustatyti tyrimais (Nettleton, 2006; Wileman, 2002; Asmundson, 2001). Šeimos gydytojams tenka s...
Vienišos motinos, vartojimas ir socialinė atskirtis
Remiantis kokybinio biografinio tyrimo rezultatais straipsnyje analizuojami vienišų išsiskyrusių motinų, auginančių nepilnamečius vaikus, vartojimo ištekliai ir praktikos, galinčios reprezentuoti vieną iš socialinės atsk...
Jaunų homoseksualių ir biseksualių vyrų prokreaciniai lūkesčiai Lietuvoje
Homoseksualių, biseksualių asmenų ketinimai ir teisės kurti šeimą ir auginti vaikus – visuomenės diskusijų objektas. Kokių lūkesčių ir privataus gyvenimo ketinimų turi jauni netradicinės seksualinės orientacijos vyrai Li...
Four Ways to Experience Vilnius
Book review: Victor de Munck, Trini de Munck, Rasa Antanavičiūtė, Linas Svolkinas. Experiencing Vilnius: Insider and Outsider Perspectives. Vilnius: Kronta, 2009, 256p.