Vyriškumas kriminalinėje subkultūroje ir nuteistųjų resocializacijos galimybės
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 3
Abstract
Kriminologijos tyrimuose aiškinant vyriško nusikalstamumo ir smurto ištakas bei priežastis dažnai remiamasi maskuliniškumu kaip socialiniu konstruktu. Vyrų polinkis nusikalsti siejamas su hegemoninio vyriškumo konstravimu, akcentuojant socialinį jo destruktyvumą. Hegemoninio vyriškumo, hipervyriškumo vertybių dominavimas aktualus tiriant kalėjimo aplinką, kuri sudaro sąlygas kriminalinės subkultūros vertybių ir elgesio normų įsitvirtinimui. Tai tiesiogiai siejama su nuteistųjų desocializacija, recidyviniu nusikalstamumu. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad baudžiamųjų įstatymų griežtinimas turi tik ribotą poveikį arba iš viso neturi poveikio realiam nusikalstamam elgesiui, kad įkalinimas nesprendžia nei nusikalstamumo, nei kitų socialinių problemų, atvirkščiai, sukuria jų dar daugiau. Argumentuojama nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos svarba kaip veiksminga alternatyva įstatymams ir bausmėms griežtinti. Kriminalinės subkultūros paplitimas įkalinimo įstaigose vertinamas kaip vienas svarbiausių barjerų, siekiant socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslų. Remiantis pataisos namų darbuotojų (ekspertų) interviu medžiaga, atskleidžiama Lietuvos pataisos namuose paplitusi kriminalinė subkultūra ir jos reikšmė formuojamam „vyriškumo“ supratimui, siekiama nustatyti, kokiu laipsniu įkalinimo įstaigose taikomos socialinės reabilitacijos ir resocializacijos priemonės turi įtakos kriminalinės subkultūros prevencijai. Išanalizavus tyrimo duomenis, daroma išvada, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose nepakankamai dėmesio skiriama specialioms socialinės reabilitacijos priemonėms, skirtoms tikslingai kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijai. Įkalinimo įstaigų darbuotojų imunitetas kriminalinės subkultūros poveikiui nepakankamas, dažnai kriminalinė subkultūra suvokiama kaip natūralus reiškinys, su kuriuo beprasmiška kovoti. Taip pat nustatyta, kad trūksta tikslingai į sociopsichologinę korekciją nukreiptų programų, o privalomos socialinės reabilitacijos programos vykdomos gana formaliai ir turi nepakankamą korekcinį poveikį.
Authors and Affiliations
Lilija Kublickienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP137441
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.3.2
- Views 115
- Downloads 0
Causes and Patterns of Alcohol consumption in Lithuania: Aspects of Harm and Informal control
According to the World Health Organization (2014), the amount of alcohol consumed in Lithuania per person is one of the highest in the world. The consumed alcohol amount is associated with the harm to the individual and...
Šiuolaikinis hinduizmas ir Lietuvos religinis laukas
Straipsnyje analizuojamas šiuolaikinio hinduizmo reiškinys Lietuvoje, jo apibrėžties ir saviidentifikacijos problema, raiškos formų įvairovė ir santykis su visuomene. „Gyvųjų hinduizmų“ (angl. living hinduisms) studijos...
Between the Egalitarian and Neotraditional Family: Gender Attitudes and Values in Contemporary Lithuania
Analyzing the data of two representative surveys of the Lithuanian population conducted in 2006, 12 semi-structured interviews with heterosexual couples and 15 semi-structured interviews with men on paternity leave, the...
Permąstant socialinę atskirtį ir socialinį kentėjimą
Straipsnyje aptariamos socialinės atskirties ir socialinio kentėjimo sąvokos siejant jas su galios, normalizavimo, subjektyvios gerovės, galimo gyventi gyvenimo ir tapatybių, grįstų trauma ir pažeidžiamumu, klausimais. N...
Vienišos motinos, vartojimas ir socialinė atskirtis
Remiantis kokybinio biografinio tyrimo rezultatais straipsnyje analizuojami vienišų išsiskyrusių motinų, auginančių nepilnamečius vaikus, vartojimo ištekliai ir praktikos, galinčios reprezentuoti vieną iš socialinės atsk...