Vyriškumas kriminalinėje subkultūroje ir nuteistųjų resocializacijos galimybės
Journal Title: KultŁ«ra ir visuomenė. SocialiniŁ³ tyrimŁ³ Ł¾urnalas - Year 2014, Vol 5, Issue 3
Abstract
Kriminologijos tyrimuose aiškinant vyriško nusikalstamumo ir smurto ištakas bei priežastis dažnai remiamasi maskuliniškumu kaip socialiniu konstruktu. Vyrų polinkis nusikalsti siejamas su hegemoninio vyriškumo konstravimu, akcentuojant socialinį jo destruktyvumą. Hegemoninio vyriškumo, hipervyriškumo vertybių dominavimas aktualus tiriant kalėjimo aplinką, kuri sudaro sąlygas kriminalinės subkultūros vertybių ir elgesio normų įsitvirtinimui. Tai tiesiogiai siejama su nuteistųjų desocializacija, recidyviniu nusikalstamumu. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad baudžiamųjų įstatymų griežtinimas turi tik ribotą poveikį arba iš viso neturi poveikio realiam nusikalstamam elgesiui, kad įkalinimas nesprendžia nei nusikalstamumo, nei kitų socialinių problemų, atvirkščiai, sukuria jų dar daugiau. Argumentuojama nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos svarba kaip veiksminga alternatyva įstatymams ir bausmėms griežtinti. Kriminalinės subkultūros paplitimas įkalinimo įstaigose vertinamas kaip vienas svarbiausių barjerų, siekiant socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslų. Remiantis pataisos namų darbuotojų (ekspertų) interviu medžiaga, atskleidžiama Lietuvos pataisos namuose paplitusi kriminalinė subkultūra ir jos reikšmė formuojamam „vyriškumo“ supratimui, siekiama nustatyti, kokiu laipsniu įkalinimo įstaigose taikomos socialinės reabilitacijos ir resocializacijos priemonės turi įtakos kriminalinės subkultūros prevencijai. Išanalizavus tyrimo duomenis, daroma išvada, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose nepakankamai dėmesio skiriama specialioms socialinės reabilitacijos priemonėms, skirtoms tikslingai kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijai. Įkalinimo įstaigų darbuotojų imunitetas kriminalinės subkultūros poveikiui nepakankamas, dažnai kriminalinė subkultūra suvokiama kaip natūralus reiškinys, su kuriuo beprasmiška kovoti. Taip pat nustatyta, kad trūksta tikslingai į sociopsichologinę korekciją nukreiptų programų, o privalomos socialinės reabilitacijos programos vykdomos gana formaliai ir turi nepakankamą korekcinį poveikį.
Authors and Affiliations
Lilija Kublickienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP137441
- DOI http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.5.3.2
- Views 121
- Downloads 0
Sąsajos tarp alkoholio pardavimo vietų tankio, jo vartojimo viešose vietose ir socialinės žalos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos skirtingo tipo mikrorajonuose
Lietuvoje alkoholio pardavimo vietų tankio ir viešo jo vartojimo įtaka nusikaltimams ar socialinei žalai dar netyrinėta. Šio straipsnio tikslas yra nustatyti alkoholio pardavimo vietų tankio ir viešo vartojimo sąsajas su...
Contemporary Hinduism and the Religious Field in Lithuania
The paper analyzes contemporary hinduism in lithuania, the issues of its identifica- tion and definition, a variety of its forms and public attitudes towards it. The author argues that studies and research of “living hin...
Socialinės atskirties kriminalizavimas: įkalinimo patirties turinčių benamių atvejis
Straipsnyje remiantis 15 pusiau struktūruotų interviu su Vilniaus ir Kauno nakvynės namų gyventojais ir fokus grupės interviu su ekspertais, įvairių organizacijų, dirbančių su tiriama grupe, atstovais, nagrinėjami benami...
What Types of Participants?: Patterns of Political Participation in Lithuania
The quantity and quality of political participation is extremely important for the consolidation of democracy. There is no comprehensive analysis of the conventional modes of political participation and their distributio...
Lietuvos kaimo ir miesto gyventojų prieinamumo prie ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kliūtys ir jų kontekstai.
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti prieinamumo prie ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kliūtis ir kontekstą per kaimo bei miesto gyventojų patirtis Lietuvoje. Iš viso atlikta 68 interviu, iš kurių 29 – su kai...