Apleistų (bešeimininkių) pastatų problemų analizė Kauno rajone
Journal Title: Ekonomika ir Vadyba: Aktualijos ir Perspektyvos - Year 2013, Vol 31, Issue 3
Abstract
Pastaruoju metu Lietuvoje bei kitose Europos ir pasaulio valstybėse stebimas statybų veiklos aktyvumas, statoma daug naujos kokybės statinių. Šiandien Lietuvoje didelį rūpestį kelia sovietmečiu statyti ir šiuo metu apleisti ir nenaudojami žemės ūkio paskirties ir kaimo socialinės infrastruktūros pastatai. Tai buvę žemės ūkio, karinės, komercinės ar gyvenamosios paskirties pastatai, praradę savo tiesioginę funkciją ir dėl blogos techninės būklės, didelių energetinių sąnaudų nebenaudojami bei neturintys išliekamosios vertės. Stūksantys apleisti pastatai yra kraštovaizdžio vizualinės taršos objektai, keliantys grėsmę žmonių saugumui ir materialinius nuostolius. Tyrimui pasirinktas Kauno rajonas. Tyrimų metu siekiama nustatyti apleistų bešeimininkių pastatų, naudotų žemės ūkio veiklai apimtis, jų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai ir numatyti galimybes šiuos pastatus pritaikyti tolimesniam naudojimui. Pagal apleistų statinių likvidavimo programos duomenis (2008) bešeimininkių apleistų statinių Kauno rajone buvo 171. Analizuojant pagal juridinį statusą išskiriamos dvi statinių grupės: 32 statiniai neturintys bešeimininkio statuso dėl neužbaigtų teisinių procedūrų. Ir kita išskiriama grupė – tai neūkiškai užlaikomi ir techniškai neprižiūrimi pastatai, kurių yra 139. Apleistų pastatų tolesnis naudojimas priklauso nuo daugelio veiksnių: galimybės nustatyti savininkus, galimybių statinius renovuoti arba rasti naują pritaikymą bei parduoti nugriovimui (kai siekiama teritoriją sutvarkyti ar statyti naujus pastatus buvusių vietoje), cheminės taršos lygio, apleisto statinio padėties kraštovaizdyje, vizualinio poveikio, turizmo trasų, nuotolio nuo garsių ir lankomų objektų, buvimo saugomose teritorijose ar arti jų. Apleisti statiniai darko vizualinį vaizdą, mažina estetinę vertę ir teršia aplinką. Likvidavus ar renovavus apleistus objektus svarbu atkurti žmogaus veiklos pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, atkurti ankstesnę biologinę įvairovę. Kraštovaizdžio savitumų išsaugojimas, jo tvarkymas ir formavimas, tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomenės poreikius yra vienas svarbiausių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, Biologinės įvairovės išsaugojimo strategijoje ir kituose strateginiuose dokumentuose bei teisės aktuose
Authors and Affiliations
Virginija Atkocevičienė , Vilma Sudonienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP141781
- DOI -
- Views 72
- Downloads 0
The trends and challenges of the modern banking and banking sector’s external environment developments
The recent boom of the banking crises worldwide raises the scientific discussions on the trends of modern banking and banking sector’s external environment developments that increase the frequency of systemic risk occurr...
[sup][/sup]Aspects of problems in a municipal external audit in Lithuania
The Republic of Lithuania when seeking to become a member of the European Union has undertaken obligations to ensure, that the country will have necessary procedures and control systems in the governing of the public sec...
Baltijos šalių makroekonominių rodiklių ir akcijų rinkos kainų tarpusavio ryšio vertinimas
Straipsnyje analizuojama akcijų rinkos kainų tarpusavio sąveika ir ją lemiantys veiksniai. Ryšių tarp akcijų rinkos indeksų ir makroekonominių rodiklių vertinimas tapo svarbiu ir aktualiu mokslininkų tyrinėjimo objektu....
ДЕЯТЕЛЬНОСТЬ ОРГАНОВ ВЛАСТИ ПО ПРОДВИЖЕНИЮ КУЛЬТУРНЫХ ПРОЕКТОВ В ПЕРМСКОМ КРАЕ
В статье ставится вопрос о возможности повышения конкурентоспособности российских городских и сельских поселений путем продвижения культурных проектов. На примере Пермского края исследуется практика по продвижению культу...
Darbuotojų motyvacijos ir lojalumo stiprinimas kompetencijų plėtros pagrindu
Straipsnio autorių vykdomi tyrimai patvirtina kai kurių specialistų teiginius, kad dažnas darbuotojas ne visada turi realių galimybių tobulinti savo kompetenciją pagal keliamus reikalavimus, nėra orientuotas į kokybę ir...