Atstovaujamosios biurokratijos (ne)aktualumas Lietuvos savivaldybių administracijose

Journal Title: Socialiniai tyrimai - Year 2015, Vol 38, Issue 2

Abstract

Demokratizacijos procesai, technologinis progresas, tarptautinių organizacijų ir kai kurių valstybių iniciatyvos, globalizacijos teikiamos galimybės, demografinės, ekonominės problemos ir aibė kitų kylančių iššūkių bei dilemų įpareigoja valstybes nuolat ieškoti optimalių viešojo sektoriaus valdymo sprendimų. Pastaraisiais dešimtmečiais itin sparčios žmogiškųjų išteklių valdymo transformacijos liudija aktyvias potencialių galimybių paieškas, viena jų - atstovaujamosios biurokratijos idėja, ypač populiari daugiakultūrinėse valstybėse. Atstovaujamosios biurokratijos koncepcija grinddžiama biurokratijos reprezentatyvumo svarba: biurokratijos jautrumas visuomenės interesams yra tiesiogiai susijęs su viešojo sektoriaus tarnautojų atstovaujamumu, t.y. kaip tolygiai tarnautojų statistinė sudėtis atspindi demografines visuomenės tendencijas valstybėje arba tam tikrame administraciniame vienete. Administracinio aparato įvairovė yra būtina tinkamos reakcijos į visuomenės poreikius sąlyga - šios nuostatos svarba itin aktualizuota XXa. antroje pusėje Vakarų demokratijos, augant nerimui dėl besiplečiančių biurokratijos galių, socialinių konfliktų bei kintant pačios visuomenės požiūriui. Straipsnyje siekiama išskleisti atstovaujamosios biurokratijos koncepciją kaip prieigą, įgalinančią diagnozuoti Lietuvos valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymo problemas ir teikti galimus jų sprendimus. Pagrindinis dėmesys telkiamas į pasitikėjimo tarnautojais ir lyčių pasiskirstymo valstybės tarnyboje aspektus. Analizuojama ir sisteminama teorinė biurokratijos atstovaujamumo problematiką gvildenanti mokslinė literatūra; pasitelkiami Lietuvos valstybės tarnybą ir tarnautojus charakterizuojantys statistiniai Valstybės tarnybos departamento teikiami duomenys; analizuojama žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės tarnyboje ir lygių galimybių principo sąveiką iliustruojanti teisinė bazė. Pastaraisiais dešimtmečiais ši kone visose demokratinėse Vakarų valstybėse aktualizuota koncepcija akademiniame diskurse analizuojama įvairiais pjūviais, įtraukiant religijos, etnines, negalios, lyties, seksualinės orientacijos ir kitas dilemas, vis daugiau dėmesio teikiama koncepcijos realizavimo tyrimų metodologijai. Akademinių straipsnių sintezė leidžia konstatuoti atliktų tyrimų fragmentiškumą – dėmesio centre atsiduria pavienės, dažnai į paslaugų teikimą orientuotos institucijos, bet ne biurokratija kaip visuma; pernelyg pasitikima kiekybiniais tyrimų duomenimis, ignoruojami kokybiniai metodai. Lietuvos akademiniame diskurse atstovaujamosios biurokratijos tyrimo prieiga tėra pastebima lyčių studijose (Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė, 2011) ir viešojo administravimo teorijų pristatymo kontekstuose (Pivoras, 2002), tačiau išsamesnio dėmesio kol kas nesulaukė. Pabrėžtinas specifinių tyrimų poreikis, galintis praturtinti atstovaujamosios biurokratijos funkcionavimo suvokimą ir tarp akademikų, ir tarp praktikų. Atstovaujamosios biurokratijos koncepcijoje skiriamas pasyvusis (sociologinis) ir aktyvusis atstovaujamumas: pasyviojo atstovavimo tyrimų kryptis analizuoja, kaip bendrųjų demografinių dėmenų (socialinės klasės, tautybės, lyties, profesijos) segmentaciją atspindi viešojo sektoriaus užimtumas; aktyviojo atstovavimo tyrimo prieiga akcentuoja, kad biurokratija atstovauja tam tikro gyventojų segmento interesams: tarnautojai aktyviai naudojasi savo pozicijomis, gindami socialinių grupių, iš kurių patys yra kilę, interesus (Andrews, Boyne, Walker, 2006). Pastebima, kad, vadovaujantis demografiniais kriterijais, aktyviojo atstovaujamumo realizavimas viešajame sektoriuje dažnai yra apribotas biurokratijos organizavimo principų, žmogiškųjų išteklių valdymo logikos, institucinės socializacijos. Institucija asmens vertybes ir nuopelnus, leidžiančius įvertinti tarnautojo indėlį siekiant organizacijos tikslų, laiko svarbesniais nei bendrieji demografiniai veiksniai. Atstovaujamosios biurokratijos prieiga neignoruoja individualių darbuotojų charakteristikų, atvirkščiai – jas aktualizuoja kaip efektyvios biurokratijos prielaidą. Tiesa, skirtingos šios koncepcijos prieigos efektyvumą traktuoja nevienodai, todėl atsiranda skirtingo turinio dimensijų.

Authors and Affiliations

Arvydas Mikalauskas

Keywords

Related Articles

Education Reforms in Latvia: the Solution to the Problem of Plagiarism in Computer-Supported Collaborative Learning

The education reforms of Latvia have become as a study lesson of democracy in Latvia, as a problem that is to be solved in the education field. It has raised political debates and social discussions, made pol...

Romanian Sociologists’ Identity as Reflected in their Stories about the Space they Live in

When they talk about their homes, female sociologists distinguish themselves from male sociologists. Women are more interested in the subject (they are the producers of more elaborate, longer and more detailed answers)....

Tarptautinės prekybos cikliškumas. Technologijų poveikio aspektas

Tarptautinė prekyba pasižymi itin dideliu dinamiškumu: joje sparčiai reiškiasi sudėtiniai pokyčiai, nuolat reaguojama į naujus iššūkius ir taikomos naujos technologijos. Visi socialinės raidos procesai yra cikliški. Ci...

Protection of Road Safety and Proper Functioning of the Road Haulage Market (Case Study)

An infringement of EU law within the meaning of Article. 101 TFEU, among others, takes a place where a Member State requires or encourages the adoption of agreements contrary to or reinforces their effects, or deprives...

Atstovaujamosios biurokratijos (ne)aktualumas Lietuvos savivaldybių administracijose

Demokratizacijos procesai, technologinis progresas, tarptautinių organizacijų ir kai kurių valstybių iniciatyvos, globalizacijos teikiamos galimybės, demografinės, ekonominės problemos ir aibė kitų kylančių iššūkių bei d...

Download PDF file
  • EP ID EP143751
  • DOI -
  • Views 96
  • Downloads 0

How To Cite

Arvydas Mikalauskas (2015). Atstovaujamosios biurokratijos (ne)aktualumas Lietuvos savivaldybių administracijose. Socialiniai tyrimai, 38(2), 60-71. https://europub.co.uk/articles/-A-143751