Lietuvių kalbos būtųjų sudėtinių laikų statusas ir atitikmenys anglų kalboje
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2009, Vol 15, Issue 0
Abstract
Lietuvių kalbotyroje daug diskutuota dėl sudėtinių konstrukcijų su dalyviais statuso: ar tai ţodţių junginiai (sudurtiniai tariniai), ar asmenuojamosios veiksmaţodţio formos (vientisiniai tariniai), ar kaţkoks tarpinis reiškinys tarp vientisinio ir sudurtinio tarinio. Šios konstrukcijos su dalyviais vadintos sudurtiniais pridėtiniais ir sudurtiniais atliktiniais laikais ir nuosakomis. Dabartinėse lietuvių kalbos gramatikose turime sudėtinius laikus su veikiamaisiais ir neveikiamaisiais esamojo ir būtojo laiko dalyviais. Straipsnyje mėginama nustatyti jų santykius su atitinkamomis asmenuojamomis formomis. Ypač daug XX a. antrojoje pusėje diskutuota dėl lietuvių kalbos analitinio tarinio statuso ir santykio su asmenuojamosiomis veiksmaţodţio formomis: akademinės lietuvių kalbos gramatikos laikosi nuomonės, kad analitiniai laikai priklauso bendrai laikų paradigmai, gramatikų recenzentai teigia, kad tai laisvieji ţodţių junginiai. Taip pat teigiama, kad analitinės laikų formos uţima tarpinę vietą tarp vientisinių laikų ir sudurtinio tarinio. Straipsnyje bandoma įrodyti, kad analitinės konstrukcijos lietuvių kalboje yra ne bendros morfologinės laiko kategorijos nariai, bet labai artimos, sinoniminės ir padeda išreikšti įvairius papildomus minties niuansus. Ieškojimas atitikmenų anglų kalboje padeda geriau nustatyti analitinių konstrukcijų reikšmes ir gramatiškumą.
Authors and Affiliations
Saulė Petronienė
Keywords
Related Articles
- EP ID EP102996
- DOI -
- Views 85
- Downloads 0
Politikai yra racionalūs gyvūnai: gretinamoji metaforų analizė
Šio straipsnio tikslas – remiantis metaforinių pasakymų analize, rekonstruoti vyraujančius politinių įvykių vertinimo modelius Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse. Tyrimui buvo pasirinkti straipsniai iš...
Vengrijos humanitarinių mokslų bakalauro (anglų filologijos) studijų programos: Bolonijos proceso kontekstas
Kaip teigiama Bolonijos deklaracijoje (1999), Europos aukštojo mokslo erdvės tikslas yra atsiliepti į iššūkius, susijusius su aukštojo mokslo plėtra ir jo diversifikacija, absolventų įsidarbinimo galimybėmis, jų darbo įg...
Intertekstualumo ir kultūrinės informacijos perteikimo problemos Helenos Fielding Bridžitos Džouns dienoraščio vertime į lietuvių kalbą
Šiame straipsnyje aptariamos intertekstualumo ir kultūrin÷s informacijos perteikimo verstiniame tekste problemos. Teksto ir kultūros sandūra aptariama remiantis R. Leppihalme teoriniu modeliu ir traktuojama kaip aliuzija...
Two Types of Grammatical Multiword Units in Lithuanian: sudėtinis žodis, suaugtinis žodis
Grammatical multiword expressions (MWUs) of Lithuanian are defined as a type of fixed expressions consisting of two or more functional words that form semantically and syntactically unified, non-compositional unit that p...
La préface et sa fonction dans la mégastructure des dictionnaires bilingues
Etant une structure très complexe, le dictionnaire bilingue nécessite une analyse basée sur les trois niveaux structurels tels que la microstructure, la macrostructure et mégastructure. Pourtant la plupart de recherches...