Slengo vertimo ypatybės
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2010, Vol 16, Issue 1
Abstract
Terminas „slengas“ yra pakankamai dviprasmiškas ir neapibrėžtas lingvistinis terminas, kadangi jis apima viską, kas peržengia šiuolaikinės literatūrinės anglu kalbos vartosenos ribas. Vertimo teorija teikia tris pagrindinius slengo vertimo metodus: žodžio reikšmės „sušvelninimą“, pažodinį vertimą ir stilistinę kompensaciją. Žodžio reikšmės „sušvelninimo“ metodas yra orientuotas į tikslinį teksto skaitytoją; siekiama, kad verstinio teksto kalba skaitytojui skambėtų kuo natūraliau. Tačiau vertėjas neturėtų praleisti ar sušvelninti per didelio skaičiaus slengo žodžių, kadangi dėl to nukentėtų teksto stilius. Pažodinis vertimas yra taikomas tada, kai originalo kalbos žodžius galima išversti ir yra tikslinga išversti pažodžiui į kitą kalbą. Dažniausiai šis metodas yra vartojamas, kai originalo ir tikslinė kalbos priklauso tai pačiai kalbų grupei arba jas jungia bendra kultūrinė patirtis. Stilistinė kompensacija yra toks vertimo metodas, kuris leidžia naudoti tas pačias arba skirtingas stilistines priemones tam, kad butu pasiektas panašus poveikis tikslinei auditorijai. Taip kompensuojama dalis vertimo nuostolių. Šio tyrimo pagrindinis tikslas yra išnagrinėti minėtų vertimo metodų taikymą verčiant šiuolaikinę grožinę literatūrą. Išvadose akcentuojama, kad dažniausiai pasitaikantis slengo žodžių vertimo metodas yra žodžio reikšmės „sušvelninimas“, tuo tarpu stilistinė kompensacija ne visada sėkmingai panaudojama siekiant sukurti panašu poveikį tikslinei auditorijai. Pažodinis vertimas dažniausiai taikomas tais atvejais, kai tikslus arba artimas ekvivalentas originalo kalbos žodžiui egzistuoja tikslinėje kalboje.
Authors and Affiliations
Karolina Butkuvienė, Lolita Petrulionė
Terminai glotodidaktikoje (lingvostatistikos aspektas)
Mokant studentus specialybės užsienio (anglų) kalbos, daug pastangų skiriama mokomųjų tekstų analizei, suvokimui ir vertimui į gimtąją (lietuvių) kalbą. Angliškuose profesijos tekstuose yra nemažai svarbių ekonomikos te...
Daugiakalbystė kaip L. Karsavino kalbinės sąmonės konstanta. Apie L. Karsavino traktato Apie tobulybę vertimą
Daugiakalbystė – tai daugiaplanis reiškinys, kurį būtina tyrinėti kompleksiškai, analizuoti iš skirtingų požiūrio taškų. Globalizacijos sąlygomis daugiakalbystės tyrimai turi mokslinę reikšmę, smarkiai viršijančią strukt...
Regional Language Network: a Language Planning Model?
Language planning has been a major field of state and regional intervention of New Public Management in the United Kingdom, with a move towards taking subsidies off university language teaching to allocate it onto train...
Mainų programos studentų tarpkultūrinio bendravimo patirtis
studijų mainų programas. Straipsnyje nagrinėjama Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto mainų programos studentų tarpkultūrinio bendravimo patirtis. Apžvelgiami sunkumai, su kuriais susiduria studentai, iš...
Kognityvinis požiūris į anglų kalbos specialiems tikslams dėstymą
Šio straipsnio tikslas yra aptarti, kaip dvikalbiai studentai įsisavina specializuotas žinias. Straipsnyje pateikiama trumpa įvairaus tipo žinių ir jų įsisavinimo dabartinių traktuočių apžvalga. Pabrėžiama žinių, kaip pi...