Slengo vertimo ypatybės
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2010, Vol 16, Issue 1
Abstract
Terminas „slengas“ yra pakankamai dviprasmiškas ir neapibrėžtas lingvistinis terminas, kadangi jis apima viską, kas peržengia šiuolaikinės literatūrinės anglu kalbos vartosenos ribas. Vertimo teorija teikia tris pagrindinius slengo vertimo metodus: žodžio reikšmės „sušvelninimą“, pažodinį vertimą ir stilistinę kompensaciją. Žodžio reikšmės „sušvelninimo“ metodas yra orientuotas į tikslinį teksto skaitytoją; siekiama, kad verstinio teksto kalba skaitytojui skambėtų kuo natūraliau. Tačiau vertėjas neturėtų praleisti ar sušvelninti per didelio skaičiaus slengo žodžių, kadangi dėl to nukentėtų teksto stilius. Pažodinis vertimas yra taikomas tada, kai originalo kalbos žodžius galima išversti ir yra tikslinga išversti pažodžiui į kitą kalbą. Dažniausiai šis metodas yra vartojamas, kai originalo ir tikslinė kalbos priklauso tai pačiai kalbų grupei arba jas jungia bendra kultūrinė patirtis. Stilistinė kompensacija yra toks vertimo metodas, kuris leidžia naudoti tas pačias arba skirtingas stilistines priemones tam, kad butu pasiektas panašus poveikis tikslinei auditorijai. Taip kompensuojama dalis vertimo nuostolių. Šio tyrimo pagrindinis tikslas yra išnagrinėti minėtų vertimo metodų taikymą verčiant šiuolaikinę grožinę literatūrą. Išvadose akcentuojama, kad dažniausiai pasitaikantis slengo žodžių vertimo metodas yra žodžio reikšmės „sušvelninimas“, tuo tarpu stilistinė kompensacija ne visada sėkmingai panaudojama siekiant sukurti panašu poveikį tikslinei auditorijai. Pažodinis vertimas dažniausiai taikomas tais atvejais, kai tikslus arba artimas ekvivalentas originalo kalbos žodžiui egzistuoja tikslinėje kalboje.
Authors and Affiliations
Karolina Butkuvienė, Lolita Petrulionė
Crosslinguistic Influence as a Problem for the Language Learning Classroom
This paper discusses crosslinguistic influence (CLI), or the various language interaction phenomena that occur in multilingual language systems, and its effects on English language learners’ classroom production. It uses...
Sudėtinės ir suaugtinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos
Iki šiol morfologinėmis samplaikomis (toliau MS) laikyti dvižodžiai ar ilgesni iš kaitomų ar (ir) nekaitomų kalbos dalių sudaryti sustabarėje junginiai, turintys bendrą reikšmę ir atliekantys vienos (dažniausiai nekaitom...
Sveikatos konceptas rusų kalbos pasaulėvaizdyje
Straipsnyje nagrinėjamas aktualus kognityvinės lingvistikos ir lingvokultūrologijos aspektas – kalbos pasaulėvaizdžio aprašymo problema. Metodiniai kalbos pasaulio aprašymo principai patikrinami pritaikant sveikatos reik...
Vardų vertimo strategijos vaikų literatūroje
Asmenvardţių vertimas yra viena iš didţiausių problemų, su kuriomis susiduria kiekvienas vertėjas. Verčiant vaikų literatūrą, ši uţduotis yra dar sunkesnė, kadangi asmenvardţiuose daţnai slepiasi daug įvairių dalykų: jie...
Lietuvių kalbos homografų vienareikšminimas remiantis leksemų ir morfologinių pažymų vartosenos dažniais
Norint sintezuoti balsą iš teksto, tekstą reikia sukirčiuoti. Problema ta, kad egzistuojantys lietuvių kalbos automatinio kirčiavimo algoritmai kai kuriems žodžiams (homografams) pateikia daugiau negu vieną kirčiavimo v...