SKOLOS sąvoka kolektyvinėje sąmonėje (socialinė-istorinė institucinio diskurso analizė)
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2011, Vol 19, Issue 0
Abstract
Kolektyvinė sąmonė nuo Durkheimo laikų yra filosofijos, sociologijos, psichologijos, antropologijos ir kitų mokslų tyrimo objektas. Straipsnio tikslas yra ištirti, kaip anglų kalboje SKOLOS sąvoka yra suprantama kolektyvinėje sąmonėje ir kokie socialiniai pokyčiai laikui bėgant sąlygojo tos sąvokos kaitą. Kolektyvinės sąmonės reiškinys analizuojamas lingvistiniu požiūriu ir keliama hipotezė, kad prototipai, kuriais žmonės grindžia savo elgesį ir požiūrius, yra užkoduoti pačioje kalboje ir gali būti vertinami rašytinių prototipų analizės būdu. Prototipai, į kuriuos galima žvelgti kaip į konceptualią visumą, ir kurie yra atvaizduojami kalbos vienetais, t. y. žodžiais, turi savyje tokių bruožų, kurie laikui bėgant kinta. Be to, juos veikia žmonių religiniai įsitikinimai, etikos normos, moralinės vertybės, vyraujančios ekonominės sąlygos ir liaudies išmintis. Tyrimui pasirinktos trys kolektyvinės sąmonės formos – religinė, sveikos nuovokos ir ekonominė. Išanalizuoti visų trijų formų prototipai, naudojant tipinių institucinių diskursų pavyzdžius (religinius raštus, patarles ir medijas), išskirti prototipų sudedamieji bruožai, išanalizuoti požiūriai į SKOLOS sąvoką. Istorinė sąvokos analizės leido atskleisti laipsniškus prototipo reikšmių pokyčius, pradedant 19 amžiumi, įvertinti utilitarizmo, naujo anglo-amerikietiškojo ekonomikos modelio ir naujosios socialinės tvarkos atsiradimo įtakas.
Authors and Affiliations
Natalya Davidko
Skaitmenizuotų tekstų santraukų rengimo sistemos: panašumai, skirtumai ir taikymas lietuvių kalbai
Informacinei atskirčiai mažinti bei žmogaus laikui taupyti yra sukurti automatiniai santraukų rengimo instrumentai, kurių esmę sudaro specialiosios kompiuterinės santraukų komponavimo programos. Automatinis teksto santr...
Tendances de l’évolution du vocabulaire dans des dictionnaires monolingues de la langue française
L’évolution d’une langue n’est pas le résultat d’un projet rationnel. Elle est le produit d’une histoire réelle avec ses périodes de crise et de prospérité, histoire qui est directement liée à l’évolution de la société....
Daugiakalbystė kaip L. Karsavino kalbinės sąmonės konstanta. Apie L. Karsavino traktato Apie tobulybę vertimą
Daugiakalbystė – tai daugiaplanis reiškinys, kurį būtina tyrinėti kompleksiškai, analizuoti iš skirtingų požiūrio taškų. Globalizacijos sąlygomis daugiakalbystės tyrimai turi mokslinę reikšmę, smarkiai viršijančią strukt...
D÷kingumo diskurso raiška anglų ir rusų kalbose
Straipsnyje analizuojami sociolingvistiniai dėkingumo raiškos anglų ir rusų kalbose aspektai. Teigiama, kad skirtingą diskurso strategijų ir kalbinių priemonių pasirinkimą pad÷kai išreikšti anglų ir rusų kalbose lemia ši...
Lietuvių kalbos stilistiškai žymėtos leksikos semantika ir vertimas į prancūzų kalbą
Straipsnyje aptariama dešimties šiuolaikinių lietuvių novelių stilistiškai ţymėtos leksikos semantika, išsamiau nagrinėjami detalizuotos semantikos veiksmaţodţiai, jų vertimo į prancūzų kalbą ypatumai. Analizuojant mik...