Ar dvikalbiame žodyne reikalingi papildomi antraštynai?
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2010, Vol 17, Issue 0
Abstract
Ne vienas didelės apimties dvikalbis žodynas prie savo pagrindinės dalies – korpuso – pateikia įvairių papildomų dokumentų, kurie leksikografinėje literatūroje vadinami „papildomais antraštynais“ arba tiesiog žodyno priedais. Išdėstyti prieš korpusą ar po jo, šie priedai dažniausiai skiriami vienos ar abiejų gretinamų kalbų gramatikos aprašams, toponimams (hidronimams ir oikonimams) ir dažniausiai vartojamų užsienio kalboje sutrumpinimų sąrašams. Tačiau pastaruoju metu įvairiose Europos leksikografinėse mokyklose vis dažniau kalbama apie tai, kad žodynuose iš viso derėtų vengti priedų, o juose esančią informaciją pagal galimybes įtraukti į patį leksikografinio leidinio tekstą. Savo nuomonę mokslininkai grindžia tuo, jog kiekvienas papildomos informacijos šaltinis žodyne pareikalauja iš vartotojo, ieškančio norimo leksinio vieneto, papildomų laiko ir energijos sąnaudų. Be to, jei vartotojas nėra tinkamai susipažinęs su žodyno struktūra, jis iš viso gali neįtarti, jog dar kažkokią papildomą informaciją galima susirasti ne žodyno tekste. Taigi šio darbo tikslas, remiantis analitiniu ir aprašomuoju metodu, panagrinėti po 2000-ųjų metų Lietuvoje leistų didelės apimties žodynų priedus ir įvertinti, kiek iš juose esančios informacijos būtų įmanoma perkelti tiesiogiai į žodyno straipsnius ir ar tai yra visuomet tikslinga.
Authors and Affiliations
Danguolė Melnikienė
Apie mokytojo tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą mobilumo semestro metu
Straipsnyje aptariamas antrosios pakopos jungtinės studijų programos EMETT („Jungtinis magistro laipsnis Europos mokytojui“) mobilumo semestro ugdymo turinys, kurio metu bus gilinamos žinios ir ugdomos kompetencijos trij...
Семантика зоонимных фразеологизмов в литовском и русском языках
Идеографическое описание словосочетаний это один из системных подходов анализа се- мантических особенностей фразеологических единиц. Опора на методику исследования российских учёных дала возможность рассмотреть литовски...
Skaitmenizuotų tekstų santraukų rengimo sistemos: panašumai, skirtumai ir taikymas lietuvių kalbai
Informacinei atskirčiai mažinti bei žmogaus laikui taupyti yra sukurti automatiniai santraukų rengimo instrumentai, kurių esmę sudaro specialiosios kompiuterinės santraukų komponavimo programos. Automatinis teksto santr...
Kalbų mokytojų rengimas dirbti klasėse, kuriose kartu su visais mokosi ir specialiųjų poreikių turintys moksleiviai
Moksleivių su specialiaisiais poreikiais ugdymas ir mokymas bendrose su kitais moksleiviais klasėse yra viena iš svarbių problemų Europos mokyklose. Ši problema kelia naujus iššūkius rengiant būsimuosius pedagogus (įska...
Autoriaus pozicijos švelninimas anglų kalbos besimokančiojo kalboje (ESL): atvejo tyrimas
Autoriaus pozicijos švelninimas arba sąšvelnis (hedging) akademiniame diskurse, kuris vis labiau suprantamas kaip dialogas su skaitytoju, pastaruoju metu gana dažnai tyrinėjamas. Tiesa, nors visi autoriai pripažįsta reiš...