Kūrybiškos aplinkos tyrimas tobulinant užsienio kalbų mokymą (si)
Journal Title: Kalbu studijos / Studies about Languages - Year 2010, Vol 16, Issue 1
Abstract
Gebėjimas kelti naujas idėjas, mastyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingomis situacijomis, lengvai ir netipiškai spręsti problemas – savybės, be kurių žmonijos, visuomenės raida ir tobulėjimas nebūtų įmanomas. Šios savybės neprarado aktualumo ir šiandien. Daugelis žmonių iš prigimties yra kūrybingi, tačiau dėl netinkamo auklėjimo ir mokymo savo kūrybingumo neugdo. Siekdama atkreipti dėmesį į kūrybiškumo svarbą, Europos Komisija priėmė pasiūlymą paskelbti 2009 metus kūrybiškumo ir naujovių metais. Tyrimai rodo, kad kūrybingumas turi didelę įtaką kalbų mokymosi ir mokymo sėkmei. Gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis yra didelis tiek atskirų asmenų, tiek ir organizacijų ar verslo bendrovių privalumas. Individas, mokantis bendrauti užsienio kalbomis, geba laužyti kultūrinius stereotipus, žvelgia į pasaulį plačiau, o tai padeda kurti naujus produktus ir paslaugas – realią ekonominę vertę. Švietimo tikslas – ugdyti kvalifikuotus ir kūrybingus darbuotojus, galinčius ne tik kartoti tai, ką sukūrė kitos kartos, bet ir gebančius kurti ką nors naują. Ypač svarbu sukurti universitete aplinką, kurioje skatinamas kūrybiškumas. Tačiau tai nevyksta savaime: dėstytojas turi prisiimti atsakomybę, kurdamas kūrybingumui palankią aplinką ir įtraukti kūrybingumo skatinimo strategijas į kalbų mokymo perspektyvas. Tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti kūrybiškos aplinkos būvimą ar nebuvimą aukštojo mokslo erdvėje. Tyrime dalyvavo Lietuvos žemės ūkio universiteto 1 kurso studentai, besimokantys užsienio kalbos, ir buvo panaudotas savarankiškai pritaikytas klausimyno modelis, sukurtas remiantis G. Ekvall, S. Isaksen ir T.M. Amabile darbais. Atlikus apklausą bei rezultatų analizę buvo nustatyti veiksniai, darantys teigiamą įtaką kūrybiškai aplinkai, numatytos gairės bei sukurta strategija kūrybinei aplinkai skatinti mokant/iš užsienio kalbų.
Authors and Affiliations
Giedrė Klimovienė, Jūratė Urbonienė, Raminta Barzdžiukienė
Zur Fertigkeit des Hörverstehens im DaF-Unterricht und bei der Vermittlung der Dolmetschkompetenzen
Hörverstehen ist eine der vier Hauptfertigkeiten, die im Fremdsprachenunterricht geübt wird. Das Übersetzen stellt im Studium der deutschen Philologie eine der wichtigsten Zielkompetenzen dar. Mit der Fertigkeit des Hö...
Politikai yra racionalūs gyvūnai: gretinamoji metaforų analizė
Šio straipsnio tikslas – remiantis metaforinių pasakymų analize, rekonstruoti vyraujančius politinių įvykių vertinimo modelius Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse. Tyrimui buvo pasirinkti straipsniai iš...
Tarpkalbinės įtakos problema mokantis užsienio kalbos
Šis straipsnis aptaria tarpkalbinę įtaką, t. y. įvairius kalbinio bendravimo reiškinius daugiakalbse kalbos sistemose, ir jos poveikį besimokančiųjų mokymosi aplinkoje. Straipsnyje pateikiami rezultatai yra pagrįsti trik...
Lietuvių kalbos būtųjų sudėtinių laikų statusas ir atitikmenys anglų kalboje
Lietuvių kalbotyroje daug diskutuota dėl sudėtinių konstrukcijų su dalyviais statuso: ar tai ţodţių junginiai (sudurtiniai tariniai), ar asmenuojamosios veiksmaţodţio formos (vientisiniai tariniai), ar kaţkoks tarpinis r...
Possibilities of Automatic Identification of Lithuanian Terms
The article briefly presents the terminological situation in Lithuania and all over the world. It analyses how the work of people involved in this field has been changed because of the technological and computational dev...